Nuo Naujųjų metų aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinimo procedūra Lietuvoje trumpėja

Aukštos kvalifikacijos specialistams iš užsienio 2022 metais vien iki gruodžio pradžios išduota apie 4 tūkst. leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, kitaip vadinamų „mėlynųjų kortelių“ – beveik 3 kartus daugiau nei 2021 m. (apie 1,5 tūkst.) Tai lėmė ne tik geopolitinė situacija, bet ir nuoseklus darbas pritraukiant talentus, sako ekspertai. Įdarbinti Europos Sąjungos (ES) pilietį Lietuvoje yra paprasta jau dabar, o nuo Naujųjų metų palengvintos ir aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procedūros.

Aukštos kvalifikacijos specialistai sudaro tik nedidelę į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių dalį – vos 3 proc. iš visų 2022 m. išduotų leidimų laikinai gyventi šalyje. Vis dėlto jie yra itin laukiami šalies darbdavių.

„Aukštos kvalifikacijos specialistai yra vertinami visame pasaulyje, ne išimtis ir Lietuva – tam tikrų profesijų, kaip informacinių ir ryšių technologijų (IRT), specialistai yra itin laukiami šalies darbdavių“, – teigia talentų pritraukimo programos „Work in Lithuania“ vadovė Aistė Kasperė.

Leidimai laikinai gyventi Lietuvoje – neatvykstant į šalį

Įdarbinant ES šalies pilietį procedūra yra beveik tokia pati kaip ir įdarbinant Lietuvos pilietį. Darbdaviui tereikia pateikti pranešimą apie įdarbintą užsienietį Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) ir Užimtumo tarnybai per „Sodros“ EDAS sistemą. Darbdavys turi pateikti užpildytą ir pasirašytą elektroninį Lietuvoje dirbančių užsieniečių (LDU) formos pranešimą ir tai atlikti ne vėliau kaip likus darbo dienai iki jo įdarbinimo Lietuvoje dienos.

„Įdarbinti ES šalies pilietį Lietuvoje darbdaviui yra paprasta ir greita procedūra, kai kalbame apie formalumus. Dažnu atveju darbdaviui ilgai nerandančiam specifinių įgūdžių turinčio aukštos kvalifikacijos specialisto Lietuvoje, laiko tikrai sutaupytų jo paieška užsienyje“, – sako A. Kasperė.

Pasak pašnekovės, kiek kitoks yra aukštos kvalifikacijos asmenų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procesas – jo metu reikia sutvarkyti formalumus ir bendradarbiauti su Migracijos departamentu. Nuo Naujųjų metų įsigalioję  pakeitimai daugiausia pokyčių ir įneša į imigracijos procedūrą.

„Iki šiol Lietuvoje norintiems dirbti aukštos kvalifikacijos specialistams imigracijos procedūra užtrukdavo porą mėnesių: pirma reikėdavo gauti vizą, atvykus į šalį pateikti savo biometrinius duomenis ir tik tada laukti pagaminto leidimo gyventi Lietuvoje, be kurio nebuvo galima deklaruoti gyvenamąją vietą ir atsidaryti banko sąskaitą“, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Nuo sausio 2 d. „mėlynąją kortelę“ norintys gauti aukštos kvalifikacijos specialistai tai gali padaryti paprasčiau, kreipdamiesi į savo šalyje esančius „VFS Global“ biurus, kurie dirbs kaip Lietuvos Respublikos Migracijos departamento išorės paslaugų teikėjai.

„Tai labai svarbus imigracijos procedūros palengvinimas. Lietuvoje norintys dirbti aukštos kvalifikacijos specialistai nuo šiol galės leidimus laikinai gyventi Lietuvoje gauti dar savo šalyje, ir jiems nereikės papildomai gauti vizų, kad atvyktų į Lietuvą. Be to, visiems aukštos kvalifikacijos specialistams iki 1 mėn. sutrumpintas prašymų nagrinėjimo terminas, todėl paspartėja ir įsidarbinimo procesas – atvykusiems užsieniečiams į Lietuvą beliks susitvarkyti likusius formalumus, kad galėtų kuo greičiau pradėti dirbti“, – teigia E. Gudzinskaitė.

Viešojo pirkimo būdu pasirinkta kompanija „VFS Global“ panašias paslaugas teikia daugelio šalių vyriausybėms bei diplomatinėms atstovybėms. Prašymus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje bus galima pateikti 34 valstybėse: Albanijoje, Argentinoje, Armėnijoje, Australijoje, Azerbaidžane, Brazilijoje, Kanadoje, Sakartvele, Indijoje, Izraelyje, Japonijoje, Jordanijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Libane, Malaizijoje, Moldovoje, Nepale, Naujojoje Zelandijoje, Filipinuose, Singapūre, Pietų Afrikos Respublikoje, Pietų Korėjoje, Šri Lankoje, Taivane, Tadžikistane, Tailande, Turkijoje, Ukrainoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Uzbekistane ir Venesueloje.

Svarbu – norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nėra privaloma būti šių valstybių rezidentu. „Mėlynoji kortelė“ išduodama 3 metų laikotarpiui.

Tobulinamos procedūros

Pasak talentų pritraukimo programos „Work in Lithuania“ vadovės A. Kasperės, augantis darbo užmokestis, nuolat gerinamos imigracijos procedūros užsieniečiams lemia, kad aukštos kvalifikacijos specialistams Lietuva tampa vis patrauklesne šalimi dirbti.

„Pastebime, kad aukštos kvalifikacijos specialistai iš užsienio noriai domisi galimybėmis dirbti Lietuvoje, įvairiose užsienyje vykstančiose karjeros mugėse sulaukiame gausaus lankytojų susidomėjimo. Tuo pačiu galimybe įdarbinti talentus iš užsienio domisi ir Lietuvos darbdaviai, tačiau įdarbinti dar ryžtasi ne visi“, – tvirtina ji.

Imigracijos procedūros jau buvo koreguojamos ir prieš pusmetį. Nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 d. buvo sumažinta „mėlynajai kortelei“ reikalingos aukštos kvalifikacijos specialisto profesinės patirties kartelė – vietoj 5 metų dabar pakanka 3 metų. Pakoreguotas ir privalomo mokėti darbo užmokesčio dydis – aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų atstovams turi būti mokamas darbo užmokestis, ne mažesnis negu 1,2 paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (BDU).

E.Gudzinskaitė pažymi, kad norint gauti „mėlynąją kortelę“ nebereikia ir Užimtumo tarnybos sprendimo dėl užsieniečių darbo atitikties esamiems darbo rinkos poreikiams. Darbo netekę užsieniečiai įgauna teisę ilgiau pasilikti Lietuvoje ir ieškoti naujo darbo – leidimas laikinai gyventi pratęsiamas 6 mėn., o ne 3 mėn., kaip anksčiau. Taip pat Lietuvoje gyvenantys aukštos kvalifikacijos darbuotojai užsieniečiai po pirmųjų metų gali keisti darbo funkcijas pas tą patį darbdavį ar susirasti papildomą darbą be Migracijos departamento leidimo.

„Imigracijos procedūros lengvinamos ne tik Lietuvoje – tai daro ir kitos Europos šalys, skatinamos Europos Sąjungos, matant didelę aukštos kvalifikacijos specialistų kuriamą vertę šalių ekonomikai. Dėl šios priežasties itin aktualiomis tampa užsieniečių relokacijos ir integracijos paslaugos – tai puikiai sėkmingai dirbantis „International House Vilnius“, kuris nuo atidarymo 2021 metų pabaigoje aptarnavo daugiau nei 16 tūkst. į Lietuvą atvykusių užsieniečių. Tikimės, jog visi pakeitimai Lietuvos įstatyminėje bazėje paskatins ir mūsų šalies darbdavius aktyviau imtis tarptautinės samdos“, – sako A. Kasperė.