Nuotoliniam ugdymui TAIP pirmieji tarė ikimokyklinukai

Nuotolinis ugdymas darželio grupėje – nemenkas iššūkis ne tik pedagogui, bet ir tėvams. O ypač kurtiesiems! Su šiuo iššūkiu susidūrėme ir mes – Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės pedagogai ir tėveliai.

Tik išgirdus apie tai, kilo daug baimių. Ypač – dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Juk svarbiausias metodas mūsų darbe – žaidimas. Kaip nukreipti vaiko žaidimą tinkama linkme per atstumą? Kaip motyvuoti tėvus įsijungti į ugdymą? Kaip surasti kelią į vaikų širdis per atstumą? Kaip padaryti, kad vaizdumo, kuris yra svarbiausias dalykas klausos negalią turintiems vaikams, būtų pakankamai? Tačiau pirma ugdymo per atstumą diena parodė, kad įmanoma! Ypač, kai turi aktyvius ir supratingus grupės vaikų tėvus.

Pirmąją nuotolinio darbo dieną buvo pasirinkta tema ,,Pavasario ženklai. Gėlės”. Vaikai mokėsi pažinti ir pavadinti pirmąsias pavasario gėles. Lavino rašymo įgūdžius. Turtino gestų bei šnekamosios kalbos žodyną.

Pamoka pavyko ir todėl, kad jau nuo pat mokslo metų pirmosios dienos buvo suburta tvirta bendruomenė: mokytojai – tėvai – vaikai. Tai tarsi stipri grandinė, kurios niekas negali nutraukti. Dirbant su klausos negalią turinčiais vaikais – tai yra svarbiausia.

Ugdytiniai ypač džiaugėsi filmuotu mokytojos pasisveikinimu ir atsiųstomis užduotimis. Jau po pietų pradėjo plaukte plaukti gausybė nuotraukų, refleksijų apie vaikų darbus namuose. Tai labai stipriai mokytoją padrąsino, juk – ne veltui ruoštasi! Dar pastiprino ir tai, kad įdėtas darbas – nuoširdus nuolatinis bendravimas su tėvais ir jau spėję susiformuoti įgūdžiai – davė puikių vaisių.

Tegu šis trumputis pasidalinimas savo patirtimi, vedant pirmąją nuotoliniu būdu pamoką, padrąsina ir jus.