Nuotolinis darbas miršta? Ar įgauna kitas formas?

Gerokai išaugusios rytinės ir vakarinės automobilių spūstys didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat plieskiantys kone visi langai verslo centruose akivaizdžiai byloja, kad didžioji dalis darbuotojų grįžo dirbti į biurus. Tiesa, nemažai darbuotojų vienai-porai dienų biurą ir toliau iškeičia į namus.

„Nemažai darbo rinkos ekspertų prognozavo, kad dėl Covid-19 pandemijos metu išpopuliarėjęs nuotolinis darbas sumažins biuro patalpų poreikį, išaugins namų biuro įrangos ir baldų paklausą. Tačiau, kaip matome iš dabartinės situacijos, nieko panašaus neįvyko, – sako specialistų paieškos portalo CVMarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, – dar 2021 m. vykdyto pasaulinio darbo jėgos tyrimo „Decoding Global Talent 2021“ rezultatai rodė, kad po pandemijos įsigalės nuotolinio ir tradicinio darbo derinimas. Tiesa, buvo kiek apsirikta dėl hibridinio ir tradicinio darbo proporcijų.“

Štai Lenkijoje 2023 m. balandį-gegužę atliktas tyrimas parodė, kad visą laiką nuotoliu dirba tik 5 proc. , o dalinai nuotoliu – 10 proc. darbuotojų. CVMarket.lt 2022 m. ir 2023 m. gautų darbo pasiūlymų analizė taip pat rodo, kad visiškai nuotolinis darbas linkęs trauktis, tačiau hibridinio darbo (kai į biurą važiuojama tik dalį darbo savaitės) mastai ir toliau plečiasi.

Jei 2022 metais galimybe visą laiką dirbti iš namų potencialius darbuotojus viliojo 5 proc. visų darbo pasiūlymų, tai 2023 m. sutinkančių, kad darbuotojas taip ir nepasirodytų įmonėje, dalis susitraukė iki 2,9 proc. Visiškai atvirkščiai nutiko su hibridiniu darbu, kai į biurą važiuojama tik dalį savaitės. 2022 m. tokį variantą siūlė 3,5 proc. darbo skelbimų, o 2023 m. tokių skelbimų jau tapo 12 proc.

Didmiestyje ir už jo

Kaip parodė analizė, daug dažniau nuotolinio darbo galimybę siūlė ne didmiesčiuose įsikūrę darbdaviai. Ir tai visiškai natūralu, nes provincijos verslininkams sunkiau savo buvimo vietoje rasti reikalingus specialistus, o ir specialistams nereikia gaišti laiko atvykstant į darbo vietą. Galų gale toks darbuotojas gali dirbti ir keliems darbdaviams. Kaip rodo analizės duomenys, net 78 proc. provincijos verslininkų skelbimų siūlo dirbti tik nuotoliu, kai didmiesčiuose šis rodiklis kur kas žemesnis: Šiauliuose (3,2 proc.), ir Panevėžyje (2,6 proc.). Vilniuje ir Kaune jis siekia procento dalį (0,2 ir 0,3 proc. atitinkamai), o Klaipėdoje – 1,3 proc. Įdomu, kad prieš metus provincijos skelbimuose galimybės dirbti dalį ar visą darbo dieną ne iš biuro buvo siūlomos kur kas rečiau.

Jei pažiūrėsime į darbuotojų labiausiai vertinamus darbdavio pasiūlymo elementus, galimybė dirbti nuotoliu ir toliau išlieka vienu iš labiausiai geidžiamų darbo charakteristikų. Tiesa, darbdavių požiūris į darbą ne biure tampa vis labiau skeptiškas.

Nuotolinio pliusai ir minusai

Kaip rodo naujausios mūsų kaimynų lenkų darbdavių apklausos duomenys, vadovybei ir akcininkams nuotolinis darbas nepatinka dėl to, kad sunkiau kontroliuoti, kiek kas dirba komandoje, kyla daugiau sveikatos ir saugumo problemų (įmonė darbo metu atsako už darbuotojų sveikatą), problematiška užtikrinti įmonės duomenų saugumą bei sunkiau vykdyti vidaus komunikaciją. Nuotolinio darbo minusai išdėstyti svarbos mažėjimo tvarka.

Kiek kitaip nuotolinio darbo minusus dėlioja dirbantieji nei iš biuro. Kaip byloja CVMarket.lt daryto tyrimo rezultatai, dažniausiai skundžiamasi bendravimo su kolegomis stoka, pailgėjusiu darbo laiku, nes kyla sunkumų atskirti darbą nuo laiko sau ir šeimai. Dirbančius namie blaško namiškiai ir namų aplinka, be to, kai tavęs nemato vadovai, sunkiau kilti karjeros laiptais.