Organinės trąšos: kaip iš buitinių atliekų jas pasigaminti namuose?

Svarstote, kaip suteikti antrą gyvenimą daugeliui maisto likučių, kurie paprastai patenka į šiukšlių dėžę? Vis daugiau žmonių namuose juos naudoja organinėms ir natūralioms trąšoms gaminti. Jos augalams suteikia ilgalaikį maistinių medžiagų šaltinį, gerina dirvožemio struktūrą ir vandens įsisavinimą. Be to, organinės trąšos padeda išvengti atliekų ir mažina dirvožemio toksiškumą. Jei namuose niekada nebandėte sodininkauti, galbūt jus paskatins pabandyti žinojimas, kad ekologišką kompostą galite pasigaminti net bute, o trąšas panaudoti augalams tiek patalpose, tiek terasoje ar sode.

Pirkėjai vis labiau domisi organiškomis trąšomis

Prekybos tinklo „Rimi“ kategorijos vadovė Inga Gruzdina pastebi, kad trąšų klausimu kiekvienas turi savo nuomonę. Anot jos, yra daug natūralių trąšų gamybos būdų, bet dalis žmonių nori tik tų, kurias galima nusipirkti prekybos centruose, nes neturi laiko papildomam darbui jas gaminant. Tiesa, pirkėjus vis labiau domina ekologiški bei organiški produktai.

„Anksčiau „Rimi“ parduotuvėse turėjome ekologiškų trąšų ir matydami tendenciją, kad šiemet pirkėjai vėl nori įsigyti šios rūšies produktų, greitu metu jais papildysime savo asortimentą. Skirtumas tarp organinių ir kitų rūšių trąšų yra toks, kad organinės trąšos pradeda veikti lėčiau, taip pat gali būti specifinio kvapo. Įprastos trąšos neturi kvapo ir pradeda veikti greičiau, jas lengviau naudoti buityje. Šiuo metu galime pasiūlyti visų rūšių trąšų: nuo daržovių iki gėlių, iki žolės ir spygliuočių tręšimui skirtų gaminių“, – sako I. Gruzdina.

Anot specialistės, populiarėjant tvarumo idėjoms daugėja ir žmonių, kurie namuose nori trąšas iš buitinių atliekų pasigaminti patys. „Natūralių trąšų gamyba užima daugiau laiko ir reikalauja tam tikrų žinių. Prieš pradėdami gaminti organines trąšas, turėtumėte žinoti, kokie ingredientai gali sustiprinti jų veikimą dėl sudėtyje esančių maistinių medžiagų. Pavyzdžiui, bananų žievelės labai vertingos dėl jose esančio kalio – vienos iš medžiagų, darančių didžiausią įtaką augalų augimui ir žydėjimui. Tuo tarpu kiaušinių lukštus pirmiausiai reikia išdžiovinti ir sumalti, jie bus puikus kalcio šaltinis jūsų augalams. Tręšti augalus galite ir su kavos tirščiais, kurie suteiks augalams papildomo azoto, suteikiančio dirvožemiui purumo. Acto ypač reikia augalams, kuriems trūksta rūgštaus dirvožemio. Trąšoms taip pat galite naudoti ir medžio pelenus.“

Tuo tarpu jeigu sode neatsiginate nuo sraigių, I. Gruzdina pataria vėl naudoti kiaušinių lukštus: „Juos sumalkite ir išbarstykite aplink žemės plotą, kurį norite apsaugoti nuo sraigių. Žinoma, vaizdas nebus pats estetiškiausias, bet tai bus natūralus produktas, kuris nepakenks aplinkai.“

Nauja tendencija – kompostavimas namuose

Pasak „Rimi“ kategorijos vadovės, dirbtinės trąšos nėra vienintelė galimybė paruošti dirvą būsimam derliui. Taip pat galite rinktis namuose pagamintą natūralų kompostą. Kompostavimas – tai procesas, kurio metu organinės medžiagos paverčiamos natūralia žemės ir dirvožemio trąša. Šį procesą galite atlikti ir namuose, nenaudodami jokių cheminių priemaišų ar papildų. Apskaičiuota, kad iš 100 kg namuose susidariusių organinių atliekų galima pagaminti iki 30 kg komposto.

Kaip teigia I. Gruzdina, atliekose, kurios kasdien susidaro mūsų namuose, yra mažiausiai 40 proc. organinių medžiagų. Todėl jas galima perdirbti ir grąžinti į dirvožemį humuso pavidalu, kuris padeda pasėliams bei augalams: „Kompostavimui puikiai tinka vaisiai ir daržovės, kiaušinių lukštai, kavos ar arbatos tirščiai, dulkių siurblio turinys, naminių gyvūnų plaukai, taip pat sergantys kambariniai augalai ir kiti organiniai produktai, kurie gana greitai suyra. “

„Rimi“ ekspertė pastebi, kad kompostavimo imasi ne tik gyvenantys nuosavuose namuose, bet ir daugiabučiuose. „Jei gyvenate bute ir norite pradėti kompostuoti, tereikia turėti plastikinę dėžę su dangčiu, į kurią būtų galima sudėti maisto likučius. Galite nusipirkti specialų komposto aktyvavimo arba skatinimo įrenginį, kuris sulaikys pašalinius kvapus, nesimatys jo turinio. Paruoštą produktą galima naudoti tiek kambariniams augalams vazonuose tręšti, tiek vežti į sodą ar nešti į kiemą, kur bendruose darželiuose auga įvairiausios gėlės.“

Anot specialistės, kompostuoti geriausia pradėti pavasarį arba vasaros pabaigoje – rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais. Gerame komposte gali būti įvairių rūšių maisto likučių, tačiau nerekomenduojama naudoti supuvusių daržovių, naminių gyvūnų mėšlo, pelenų, medžio pjuvenų, žuvies, mėsos ar kaulų ir apskritai visų rūšių neekologiškų produktų.