Pakruojis – potenciali vieta, kurioje galėtų vykti darni žmogaus, architektūros ir gamtos samplaika

Dolomito skaldos kasykla šalia Pakruojo – unikali aplinka, turinti potencialo, kad būtent ten galėtų vykti darni žmogaus, architektūros ir gamtos samplaika.

Tokią viziją vysto VILNIUS TECH universiteto studentė Agnė Antanavičiūtė, projekte „Išmanusis miestas 8“ pasirinkusi Dolomito teritoriją.

„Šiandien išmanumas suvokiamas labai primityviai – tai įvairūs „technologiškai inovatyvūs“ sprendiniai, tačiau, mano nuomone, verta atsigręžti į praeitį ir suvokti, kad klimatiniais principais grįstas miestų, architektūrinių objektų ar vietų bei uždarų urbanistinių erdvių projektavimas ne veltui buvo suvokiamas kaip esminis tai urbanizuotai aplinkai leidžiantis išgyventi aspektas. Išmanus miestas yra tas, kuriame be trikdžių gali gyventi žmogus ir gamta.

Mano pasirinkta teritorija – Pakruojo miesto pakraštyje esantis dolomito karjeras – potencialiai neįveiklinta unikali gamtinė-industrinė aplinka, kurios galimybės gali atsiskleisti ją pritaikant pasyviai bei aktyviai rekreacijai.

Ši teritorija neturi tankiai urbanizuotos aplinkos. Paprastai tariant, tai yra potenciali vieta, kurioje galėtų vykti darni žmogaus, architektūros ir gamtos samplaika“, – įsitikinus A. Antanavičiūtė.

Panašią viziją turi ir Pakruojis – saugus, žalias, draugiškas ir patogus kiekvienam gyventojui rajonas.

Mergina atskleidė ir savo požiūrį į tai, kokie ateities miestai turėtų būti. Pasak jos, tam, kad ateityje miestai būtų tinkami gyventi žmonėms, būtina atsižvelgti į besikeičiantį klimatą ir miestų poveikį jam.

„Tai skatina galvoti ir stipriai tikėtis, kad ateities miestai ir architektūra taps itin tvari ir iš naujo pažins bioklimatinės architektūros principus, kurie leis gyventi aplinkoje, darniai randančioje vietą koreliacijai su gamta ir jos apsuptyje“, – sako A. Antanavičiūtė.

Ji taip pat papasakojo, kad jos kūrybinės mintys kyla iš aplinkos stebėjimo, problemų pažinimo ir sprendimų paieškos. O tarp labiausiai įkvepiančių asmenybių yra ir šiuo metu labai populiari bei Lietuvoje gerai žinoma architektė Zaha Hadid.

„Labiausiai mane intriguoja tie architektai, kurie visos kūrybos metu tvirtai laikėsi savo nuomonės ir net būdami stipriai atskirti nuo visuomenės vis dėlto pasiekė savo. Tad šiandien galime stebėti jų architektūrinį bei kūrybinį palikimą, o kalbos apie jų unikalumą netyla net po jų mirties.

Kūrybiškai unikalios asmenybės ar tam tikri architektūriniai judėjimai, kuriuos galėčiau išskirti, yra Lebbeusas Woodsas, Zaha Hadid, buvusi architektūros grupė – „Archigram“, Richardas Rogersas – bei daugelis kitų eksperimentinės architektūros atstovų“, – atvirauja A. Antanavičiūtė.