Pakruojo dvare atgaivinamos javapjūtės tradicijos

Liepos 16 diena Lietuvoje ir kartu Pakruojo dvare minima kaip rugiapjūtės pradžia. Seniau tą dieną būdavo apeidami rugiai, apžiūrimas galimas derlius, nupjaunama pirma sruoga rugių ir parnešama pavaišinti šeimai. Pakruojo dvaras savo klestėjimo laikais turėjo kelis tūkstančius hektarų dirbamos žemės, kuri maitino ir rengė, o dabar, praėjus daugiau kaip šimtui metų, yra prisimenamos ir atkuriamos javų derliaus nuėmimo tradicijos.

Dvare lankytojai gali savo akimis pamatyti ir net pabandyti, kaip javus nupjauti, rišti, džiovinti, iškulti, išvalyti, sumalti. Rugiai, prisimenant senus laikus, pjaunami dalgiais, rišami jų pėdai. Rugiams išdžiūvus, parodoma, kaip spragilais juos iškulti. Yra nemažai kūlimo tradicijų. Pavyzdžiui, yra sakoma, kad kuliant kiekvienas kūlėjas turi žinoti, kurion vieton savo spragilu turi mušti, kad nesuduotų į tą pačią vietą, kur kitas mušė. Į kiekvieną vietą mušama po vieną kartą. Kuldami vieni eina pirmyn, o kiti – atbuli atgal. Kadangi dvaras turi ir modernios senovinės technikos, galima išvysti ir kaip javai kuliami su mechanine kuliamąja, varoma variklio. Po kūlimo, lankytojų akiai – javų valymas, malimas ir galiausiai dvaro šeimininkės ruginės duonelės kepimas. Ši ekspozicija ir liečiami eksponatai bus demonstruojami iki vėlyvo rudens.

Pakruojo dvare savaitgaliais atgimsta XIX amžiaus pabaigos gyvenimas ir pramogos, kurias gali išbandyti visi norintys senovinės ir kartu naujos patirties. Galima susipažinti su vilnos vėlimu, puodų žiedimu, kvepalų gamyba, kalvystės amatu, žvakių liejimu, bitininkyste ir kt., o dabar siūloma išbandyti ir javapjūtės aspektus bei tradicijas.