Pakruojo ligoninės ir J. Pakalnio muzikos mokyklos dalis – miesto ateities traukos centras?

Architektūros ir urbanistikos konkurse „Išmanusis miestas“ dalyvaujanti Pakruojo rajono savivaldybė planuoja atnaujinti Pakruojo ligoninės ir J. Pakalnio muzikos mokyklos teritoriją. Šiai vietai idėją kurianti komanda „Pusiausvyra“ įsitikinusi, kad būtent ši erdvė ateityje gali tapti traukos centru Pakruojyje.

„Mūsų pasirinktai teritorijai trūksta įveiklinimo, patrauklumo, geresnio santykio su žmogumi, patogesnio susisiekimo ir priėjimo iki šios teritorijos, kuri potencialiai galėtų tapti miesto traukos centru.

Renkantis šią vietą, mus labiausiai sudomino teritorijos įvairumas, miesto ir gamtos sąsaja. Ši teritorija turi daug potencialo tapti svarbia išmaniojo miesto dalimi, kur vienas su kitu susisieja žmogus, gamta ir architektūra“, – teigia komandos „Pusiausvyra“ narės Vita Vilkeliškytė, Aurėja Sinkevičiūtė ir Augustė Vaznytė.

Akcentuojama, kad šiame kvartale yra problemiškas transporto eismas, trūksta automobilių stovėjimo vietų šalia ligoninės ir kitose vietose. Prie pakrantės yra tuščių erdvių, pati pakrantė nėra įveiklinta ar sutvarkyta.

Komandos „Pusiausvyra“ narės taip pat papasakojo, kaip įsivaizduoja ateities miestą – jis yra išmanus, tvarus, funkcionalus, sukurtas žmogui ir turintis stiprų ryšį su gamta, jos neužgožiantis.

„Tai pagrindiniai aspektai, kuriuos įsivaizduojame ateities mieste. Manome, kad keisis ne tik miesto vaizdas, bet ir žmonės, gyvenantys jame, jų požiūris į aplinkos laikinumą. Vis dėlto miesto gyventojai nemaža dalimi ir prisideda prie ateities miesto kūrimo.

Išmaniajame mieste susipina daug įvairių aspektų, kurie gerina žmogaus gyvenimo kokybę. Tokių kaip resursų tausojimas, naujų technologijų integravimas, miesto funkcionalumo gerinimas, vykstantis progresas.

Tačiau žvelgiant į visas šias naujoves ar tiesiog iš naujo atrastus principus nevertėtų pamiršti, dėl ko visa tai yra daroma, – dėl žmogaus, išmaniojo miesto gyventojo. Šiais laikais žmogui labai svarbu jausti, kad miestas tarnauja jam, o ne jis miestui, todėl architektų, urbanistų ir kitų specialistų tikslas turėtų būti atrasti balansą tarp technologijų ir gamtos, kurti kuo saugesnes ir patogesnes erdves žmogui, kad tai suteiktų jo gyvenimui iki šiol neatrastą kokybę“, – sako Vita, Aurėja ir Augustė.

Merginos teigia, kad, nors jos ir yra skirtingos, įkvėpimo ieško panašiose vietose: gamtoje, jos sukurtose struktūrose, kitų darbuose, įvairiose kitose meno srityse nuo tapybos iki muzikos ar teatro.

„Vienas geriausių įkvėpimo šaltinių – matyti kitus žmones kuriant, jų užsidegimą ir aistrą, taip ir pats pasisemi inspiracijų, atrandi kartais blėstančią motyvaciją.

Negalime išskirti vieno autoriteto, vis dar susipažįstame su architektūros pasauliu ir kasdien atrandame naujų kūrėjų, kurie suteikia įkvėpimo naujiems projektams. Kalbėdami apie žinomus vardus galime išskirti Franką Gehry, Miesą van der Rohe (pavyzdžiui, Berlyno muziejus) ar Jeaną Nouvelį (pavyzdžiui, „Louvre Abu Dhabi“)“, – sako komandos „Pusiausvyra“ narės.