Panevėžio kraštotyros muziejus kviečia į renginius

Panevėžio kraštotyros muziejus kviečia šį šeštadienį praleisti turiningai, apsilankant dviejuose renginiuose.

Lapkričio 23 d. 12 val. Panevėžio dailės galerijoje vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus parodą „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“ lydinti paskaita „Tradicinės interjero tekstilės kolekcijos Lietuvos nacionaliniame ir Panevėžio kraštotyros muziejuose“. Renginyje dalyvaus vyresn. muziejininkės Živilė Paipulaitė (Lietuvos nacionalinis muziejus) ir Vitalija Vasiliauskaitė (Panevėžio kraštotyros muziejus).

Išankstinė registracija į renginį nebūtina.

Tą pačią dieną 13 val. Panevėžio kraštotyros muziejuje vyks parodos „Išausta dovana muziejui“ pristatymas. Pradėjus rengti šiuo metu Dailės galerijoje veikiančią parodą „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“, kilo mintis kreiptis į panevėžiečius su prašymu dovanoti muziejui senosios tradicinės tekstilės pavyzdžių. Manėme papildyti muziejaus tekstilės kolekciją tik vienu kitu audiniu. Nustebome, kiek daug atsiliepė panevėžiečių, išsaugojusių savo mamų, tetų, anytų, močiučių austas ar gautas dovanų lovatieses. Atsiliepė per dvidešimt žmonių.

Muziejui dovanotos ne tik lovatiesės, bet ir staltiesės, rankšluosčiai, kiliminiai takai, vilnonės skaros, net 1934 m. austas tautinis kostiumas! Dovanotų darbų audėjos daugiausia gyveno Panevėžio mieste ir rajone, tačiau yra audinių iš gretimų Anykščių, Kupiškio, Kėdainių, Pakruojo, Pasvalio, Ukmergės rajonų ir iš tolimesnių Rokiškio bei Širvintų rajonų.

Lovatiesės dovanotos iš įvairių laikotarpių: vienos senųjų kaimo audėjų austos XX a. 3–4 dešimtmečiuose, kitos – karo ar pokario metais, kai labai stokota buityje elementarių daiktų, trečios tikrų audėjų amatininkių austos ne tiek iš reikalo, kiek dėl grožio XX a. 7–8 dešimtmečiuose ar net vėliau. Senieji audiniai austi iš lininių, medvilninių ir vilnonių siūlų, XX a. viduryje ir II pusėje jau atsiranda šilkinių ir dirbtinio pluošto verpalų. Ankstesni audiniai išlaiko tradicines ryškiai kontrastingas spalvas: juoda-žalia, juoda-raudona, juoda-rožinė, juoda-balta. Vėlesniuose audiniuose randasi daugiau netradicinės mėlynos, rudos, violetinės spalvos. Tačiau kaip besikeistų verpalų sudėtis ar spalvinė gama, audinių raštai beveik nesikeičia. Ausdamos geometrinius ornamentus, audėjos griežtai laikosi tradicijos: tobuli lovatiesių raštai formuojami iš susisiekiančių apskritimų, išplėtotų kvadratų, persidengiančių rombų, kryžmų ar vingiuotų linijų. Dažniausiai austa keturnyčiu diminiu audimo būdu, yra rinktiniais raštais austų lovatiesių. Seniausieji pavyzdžiai austi šiandien jau labai retai sutinkamu ruoželiniu kaišytiniu būdu. Dažniausiai lovatiesės būdavo audžiamos rankų darbo siaurajuostėmis staklėmis, tačiau yra ir plačiajuostėmis staklėmis austų lovatiesių, kurių nereikėdavo susiūti iš dviejų dalių. Tai Juozo Pipinio (1889–1979) iš Rokiškio ir Onos Načiūnienės (1896–1986) iš Girsūdų kaimo Pasvalio rajone austos lovatiesės.

Paroda Panevėžio kraštotyros muziejaus III a. parodų salėje veiks iki 2025 m. kovo 2 d.

Panevėžio kraštotyros muziejaus inf.