Panevėžio miesto Pramkombinatas: viskas buičiai ir statyboms (1944–1957 m.)

Po karo Panevėžyje trūko įmonių, kurios vietinę žaliavą panaudotų plataus vartojimo prekių gamybai bei vykdytų gyventojų buities aptarnavimą. Tam tikslui 1944 m. gruodžio mėn. buvo įsteigtas Panevėžio miesto Pramkombinatas. Jis įsikūrė adresu Ramygalos g. Nr. 8. Direktoriumi paskirtas Vilečinka. Pramkombinatas buvo pavaldus Panevėžio miesto vykdomajam komitetui ir vadovavo vietinės priklausomybės pramonei, vystė, organizavo buitinio aptarnavimo bei remonto dirbtuvių tinklą, prekybinius taškus.

Pirmąjį pusmetį plataus vartojimo prekių gamyba nevyko: dalis įmonių buvo dar tik kūrimosi stadijoje, trūko kvalifikuotų darbininkų. Sklandiems darbams ir gamybai taip pat stigo darbo įrankių, transporto, kuro ir gamybai reikalingos medžiagos – geležies, skardos, cukraus, medžiagos batams, dažų, laikrodžių dalių ir kt. 1946 m. Pramkombinatui priklausė 19 gamybos ir buities aptarnavimo įmonių, kuriose dirbo 101 darbininkas. Metalo apdirbimo dirbtuvėse buvo gaminamos orkaitės, krosnių durelės, atliekami kiti užsakymai ir remonto darbai. Šepečių dirbtuvėse per mėnesį buvo pagaminama 3000 šepečių, limonado dirbtuvėse per dieną – apie 500 litrų gėrimų. Lentpjūvėje darbininkai atlikdavo medžio apdirbimo darbus. Taip pat veikė 3 skardininkų, 2 stalių, 2 batų remontų, 2 laikrodžių ir iškabų dirbtuvės, 2 kirpyklos, 2 rūbų siuvyklos ir krautuvė.

Vis dar trūko įmonių, gaminančių iš vietinių žaliavų plataus vartojimo daiktus bei vykdančių gyventojų buitinį aptarnavimą. Todėl buvo nuspręsta prie jau esamų įkurti mechanines dirbtuves, kuriose būtų gaminami gaminiai iš špižiaus (ūkio apyvokos reikmenys, staklių bei aparatų dalys), atliekami automobilių, staklių, žemės ūkio mašinų, elektros suvirinimo, arklių kaustymo, dažymo darbai. Buvo reikalinga įkurti dar vienas stalių dirbtuves, kurios gamintų baldus, langus ir duris, žaislus, raštinės reikmenis bei sporto inventorių.

1948 m. buvo atnaujinti Pramkombinato įstatai. Pramkombinatas savo žinioje turėjo 24 gamybines įmones, kuriose darbavosi 125 darbuotojai. Iš 24 įmonių, 9 įmonės dirbo nuostolingai, kaip antai, metalo, batų, stalių dirbtuvės, pagalbinis ūkis. Tačiau būta įmonių, kurių pelnas padengdavo patiriamus nuostolius, pvz., limonado ir gazuoto vandens dirbtuvės į dieną pagamindavo 1500 litrų gazuoto vandens ir 1500 butelių limonado, kuriuos miesto gyventojams parduodavo savo parduotuvėje. Pradėti gaminti trūkstami gaminiai – čerpės, betoninės plytos, šaligatvių bortai.

1949 m. buvo pradėtas dirbtuvių įrangos modernizavimas. Įmonės aprūpinamos nauja technika. Didėjo gamybos tempai, gerėjo gaminių kokybė. Įrengti raštinės reikmenų gamybos skyrius bei baldų gamybos cechas. Pradėta ašių gamyba porinių arklių vežimams, gaminami popieriniai maišeliai krautuvėms.

Nuo1951 m. liepos 1 d. prie Panevėžio miesto Pramkombinato prijungtas Panevėžio rajono Pramkobinatas, kuriam priklausė batų dirbtuvės Panevėžyje, malūnai-lentpjūvės Karsakiškyje, Savitiškyje, Smiltynėje ir Stanionyse, malūnai Nausodėje ir Velžyje, siuvyklos Miežiškiuose, Naujamiestyje bei Panevėžyje. Toliau buvo tobulinama ir plečiama gamyba, gerinamos darbo sąlygos. Tais pačiais metais buvo įsteigtos vulkanizavimo ir akumuliatorių dirbtuvės, antra apdirbtos miško medžiagos džiovykla, prie autotransporto kontoros įrengta mašinų plovykla, tarp cechų nutiestas siaurasis geležinkelis. Pradėti gaminti masiniai minkštieji baldai. 1953 m. pagrindinė gamyba – baldai ir masinis rūbų siuvimas.

Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1957 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 274 ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1957 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 401 buvo sudaryta Panevėžio miesto vykdomojo komiteto Vietinio ūkio valdyba, kuri perėmė Panevėžio miesto Pramkombinato funkcijas.