Papasakojo, ko reikia, kad Lietuvoje būtų filmuojami tokie serialai kaip „Sostų karai“

Prieš dvejus metus iš didžiausio kūrybiškumo festivalio pasaulyje lietuviai parvežė pirmąją „Kanų liūtų“ statulėlę. Nedaug kas žino, kad pasaulinį pripažinimą pelniusi Vokietijos prekybos tinklui „Penny“ kurta kampanija „The Wish“ buvo nufilmuota parodų ir kongresų centre LITEXPO. Tiek reklamų ir filmų kūrėjai, tiek renginių organizatoriai atviri – turime unikalių vietų, tačiau vienos nespėja priimti visų norinčių, o kitos – užrakintos devyniomis spynomis. Taip praleidžiama ne viena puiki galimybė.

Pasak dizainerio, kino filmų bei reklamų dekoracijų dailininko ir scenografo Roberto Kalinkino, Lietuva unikali tuo, kad čia turime ir į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą senamiestį, ir postsovietinės architektūros, ir kelias dideles uždaras erdves, kurios lengvai transformuojamos sudėtingiems filmavimams.

„Nors daug kam postsovietinė architektūra kelia siaubą, tai – didelis mūsų išskirtinumas. Dėl jo serialo „Černobylis“ kūrėjai pasirinko būtent Lietuvą. Kalbant apie paviljonus, tikrai didelio mastelio erdvių, tinkamų sudėtingiems filmavimams – populiariems serialams ir filmams – Lietuvoje yra labai mažai. Erdvė ne tik turi būti reikiamos kvadratūros, bet ir pasižymėti išvystyta infrastruktūra – turėti garso izoliaciją, vėdinimo ir šildymo sistemas, kurios nekelia didelio triukšmo, apie ką daug kas nepagalvoja“, – sako žinomas dizaineris.

Anot jo, tokios erdvės puikiai tinka reklamų filmavimui, tačiau jos ne visada atitinka didelio biudžeto filmų ar serialų kūrėjų lūkesčius.

„Žinomo serialo „Sostų karai“ kūrėjai svarstė galimybę serialą filmuoti Lietuvoje, bet atsisakė tos idėjos, nes neturime tinkamo masto erdvių, kuriose tilptų jų didelis žalias ekranas (angl. green screen). Norint pritraukti tokio lygio žaidėjus, reikia milžiniško dydžio erdvės be atraminių konstrukcijų ir su galimybe turėti įleidžiamą baseiną. „Sostų karai“ yra A klasės, didelio biudžeto, ambicingas projektas, kuriam ne viena šalis buvo pasiryžusi pastatyti naują paviljoną tik tam, kad pritrauktų tokį projektą“, – pasakoja R. Kalinkinas.

Griežtos konfidencialumo sutartys

Pasak LITEXPO renginių skyriaus vadovės Eglės Gudauskienės, jie nuolat sulaukia filmų, serialų bei reklamų lokacijų vadybininkų iš įvairių pasaulio šalių užklausų ir vizitų.

„Esame jiems įdomūs ne tik dėl turimų didelių salių, bet ir dėl pastatų eksterjero. Centriniai LITEXPO rūmai yra kultūros paveldas ir jis ypač tinkamas tiems, kas kuria filmus, vaizduojančius 1940–1960 m. laikotarpį. O mūsų trečia salė jau ne kartą filmuose yra tapusi oro uostu. Didelio biudžeto filmo režisieriai pernai čia taip pat norėjo filmuoti ir išsinuomoti mūsų erdves beveik 4 mėnesiams, bet, deja, turėjome pasakyti „ne“, nes tuo metu jau buvo suplanuotas NATO viršūnių susitikimas“, – prisimena E. Gudauskienė.

Anot jos, su kūrėjais pasirašomos tokios sutartys, kuriose dažnai būna nurodyta konfidencialumo sąlyga, kad joks ne jų komandos žmogus neturi teisės patekti į jų filmavimo aikštelę.

„Šią sąlygą mums lengva išpildyti, nes turime didelį skaičių uždarų erdvių. Dažnai mes net negalime pamatyti, kas būna filmuojama ir tai paaiškėja tik po kurio laiko. Erdvės būna taip įspūdingai transformuotos, jog ne visuomet pavyksta atpažinti ir mums patiems. Akyliausi gali pastebėti, kad dalis žinomo amerikiečių reperio Lil Dicky klipo „Hahaha“ buvo filmuota pas mus. Taip pat mūsų erdves nuomavo ir Formulės 1 komanda, čia filmavusi savo klipą“, – pasakoja LITEXPO renginių skyriaus vadovė.

Daugiau dėmesio turiniui, mažiau – vaišėms

Anot E. Gudauskienės, filmų, reklamų bei privačių renginių organizatoriai nuomodamiesi erdves taip pat didelį dėmesį kreipia į infrastruktūrą. Į visas LITEXPO sales galima patekti per rampas ir tai lokacijų vadybininkai vertina kaip didelį privalumą, nes į pastatą galima tiesiog įvažiuoti ir atsivežti visą reikiamą įrangą bei dekoracijas.

„Ne kartą mūsų salės viduje buvo pastatytas namas bei įrengti butai, kurių reikėjo reklamų ir vaizdo klipų filmavimams. Pati įspūdingiausia transformacija buvo sukurta vienos įmonės renginiui – čia buvo įrengtas visas oro uostas su patikros zonomis, sukonstruotas lėktuvo salonas. Maistą svečiams pateikė stiuardesės, jį veždamos vežimėliuose, kurie naudojami tikruose lėktuvuose. Specialios technikos pagalba buvo sukurtas net turbulencijos efektas“, – sako LITEXPO atstovė.

Pašnekovė pastebi, kad po pandemijos reikšmingai pasikeitė įmonių, privačių švenčių, gimtadienių ir vakarėlių suvokimas – didžiausias dėmesys dabar skiriamas turiniui ir idėjai, o ne maistui ir gėrimams.

„Kovidas ir karas tapo savotišku lūžio tašku, sakyčiau net įvyko mentaliteto transformacija. Tiek privačių asmenų, tiek įmonių šventėse maistas ir gėrimai nebėra svarbiausias akcentas, kur kas svarbiau naujos patirtys ir išskirtinis turinys. Dabar ypač aktualios sveikatinimosi ir ilgaamžiškumo temos, todėl renginių metu planuojamos atitinkamos pramogos“, – pastebi E. Gudauskienė.

Yra įspūdingų erdvių, į kurias valdytojai neįsileidžia

Pasak renginių erdvių paieškos platformos Placer.lt įkūrėjos Linos Nosevič, Lietuvoje yra įspūdingų erdvių, kurias taip pat būtų galima išnaudoti tiek renginiams, tiek filmavimams, tačiau jų valdytojai neretai nesileidžia net į kalbas.

„Renginių ir filmavimų organizatoriai ieško naujų, nematytų, egzotiškų erdvių – nuo traukinių peronų iki bažnyčių, pievų, angarų. Deja, dar yra nemažai tokių vietų, su kurių valdytojais nepavyksta susitarti. Aš kalbu apie savivaldai, ministerijoms, universitetams priklausančias erdves, kurios dirba taip, kaip buvo įprasta prieš 20 metų. Jų valdytojai turi savo stereotipus, tokius kaip – vestuvių neįsileisime arba dirbame tik iki 17 val. Akivaizdu, kad jie nėra „alkani“ ir jiems nėra iškeltas tikslas turimas erdves įdarbinti. Mano minėtos organizacijos turi tokių lobių, kad juos visus įveiklinus, jų nereikėtų išlaikyti mokesčių mokėtojams“, – įsitikinusi L. Nosevič.

Anot jos, vis dažniau įveiklinamos tokios vietos kaip biurai, bendrabučiai, įvairūs kiemeliai. Kaip pavyzdį ji pateikia vieną gyvenamąją ir bendradarbystės erdvę, kurios valdytojus užtruko įtinkinti įsileisti renginių organizatorius, tačiau galiausiai jie pamatė apčiuopiamą naudą.

„Unikalių erdvių Lietuvoje turime, bet jose yra nemažai apribojimų. Dažniausiai pačios erdvės nebūna kažkuo išskirtinės, bet organizatoriai ar erdvių valdytojai jas sugeba taip transformuoti, jog sunku patikėti, kad prieš tai čia buvo eilinė salė. Dekoracijų, IT sprendimų bei 3D instaliacijų pagalba galima įgyvendinti praktiškai bet kokį sumanymą ir sukurti norimą įspūdį. Techniniai sprendimai leidžia net ir tuščias sienas paversti rūmais, pasakų šalimi ar laiko mašina“, – pasakoja Placer.lt vadovė L. Nosevič.

Tokiai nuomonei pritaria ir LITEXPO renginių skyriaus vadovė E. Gudauskienė. Pasak jos, savo karjeroje ji ne kartą matė, kaip, rodos, niekuo neišsiskirianti salė būna transformuojama neatpažįstamai.

„Būtent todėl aš, kai manęs klausia, ką įdomaus ar kitokio galima surengti mūsų patalpose, dažnai atsakau, kad tai priklauso tik nuo fantazijos ir turimo biudžeto“, – teigia LITEXPO atstovė.