Pasiruošimas pensijai: kaip per darbingą amžių sukaupti rekomenduojamą 10 metinių atlyginimų sumą?

2 iš 3 darbingo amžiaus šalies gyventojų teigia, kad savo būsimai pensijai kaupia papildomai, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Didžioji jų dalis yra pasirinkusi kaupimą II pakopos pensijų fonduose, kas dešimtas lėšas kaupia ir III pakopos pensijų fonde, o 13 proc. pensijai taupo kitu būdu. Remiantis tyrimu, vis dėlto 1 iš 3 šalies gyventojų pensijai nekaupia iš viso. Nepaisant to, absoliuti dauguma gyventojų (virš 90 proc.) norėtų senatvėje turėti didesnes pajamas už vidutinę „Sodros“ mokamą pensiją.

„Užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje gali kiekvienas, papildomai kaupiantis ar taupantis savo pensijai. Kuo ankstesniame amžiuje apie tai pradedama galvoti, tuo daugiau lėšų galima sukaupti ir mažiau pinigų reikia atsidėti užsibrėžtam tikslui pasiekti. Pradėti ruoštis pensijai niekada nevėlu − net ir priartėjus pensiniam amžiui verta pasistengti sukaupti daugiau pinigų senatvei“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

25 metai: užduotis – pradėti

Sulaukę 25-erių, daugelis žengia pirmuosius žingsnius savo profesiniame kelyje. Pradėjus gyventi iš savo uždirbamų pinigų, atsiranda daugybė pagundų išleisti viską, kas uždirbama. Visiškai suprantama, kad apie savo poreikius tolimoje ateityje šiuo gyvenimo metu nesinori per daug galvoti.

Pasak T. Gudaičio, šiame gyvenimo etape paprasčiausias būdas pradėti kaupti pensijai – sudaryti II pensijų pakopos sutartį. Įmokos nuo atlyginimo bus atskaičiuojamos automatiškai, o pensijų fondo sąskaitą kas mėnesį papildys ir valstybės paskata. Kad bent dalis šios amžiaus grupės žmonių neišnaudoja galimybės kaupti pensijai, rodo „Swedbank“ apklausa − savo pensijai papildomai kaupia tik 39 proc. 25 m. ar jaunesnių šalies gyventojų.

„Kuo anksčiau pradedate kaupti lėšas pensijų fonduose, tuo didesnį efektą ilgainiui galite pasiekti su mažiau lėšų. Kiekvienas pradelstas dešimtmetis kaupimui reikalingą mėnesio sumą padvigubina. Pavyzdžiui, jei norite per keturis dešimtmečius iki savo pensijos sukaupti apie 40 tūkst. eurų sumą, pradėjus investuoti nuo 25-erių su vidutine 6 proc. metine grąža tam užteks skirti 20 eurų per mėnesį. Pradėjus tą darysi nuo 35-erių, norint sukaupti tokią pačią sumą, reikės skirti jau po 40 eurų per mėnesį“, – sako T. Gudaitis.

Jis taip pat pataria pagalvoti ir apie papildomą taupymą kas mėnesį atsidedant 5–10 proc. nuo savo pajamų. Tai padės išsiugdyti įprotį taupyti, sukaupti lėšų finansinei pagalvei ar didesniam pirkiniui, kaip būstas ar automobilis ateityje, arba papildomai investuoti.

Be to, vis daugiau darbdavių siūlo prisidėti prie darbuotojo kaupimo pensijai III pakopos fonduose. Renkantis iš darbo pasiūlymų verta atkreipti dėmesį į šią naudą ar pasiteirauti savo darbdavio apie tokią galimybę.

Per pirmąjį profesinio gyvenimo dešimtmetį daugelio kaupiančiųjų tikslas – sukaupti 1–2 metinių atlyginimų dydžio lėšų sumą II pakopos pensijų sąskaitoje ar kito ilgalaikio turto pavidalu. Uždirbant vidutinį atlyginimą tai atitiktų 10-20 tūkst. eurų sumą.

35 metai: pasirinkti prioritetus

Pasiekus šį amžiaus tarpsnį profesinė karjera įgauna pagreitį, atitinkamai išauga ir atlyginimas. Nors pinigų yra daugiau, atsiranda ir svarbesnių poreikių, pavyzdžiui, nuosavas būstas ar šeimos planavimas. Todėl atsakingo finansų valdymo reikšmė padidėja, ir siekiant viskuo pasirūpinti, nereikėtų visiškai pamiršti pasiruošimo senatvei.

„35-erių ar panašaus amžiaus gyventojai turi svarbių tikslų ir, norint juos greičiau pasiekti, kartais gali kilti pagunda laikinai atidėti savo ateities poreikius. Vis dėlto reikėtų ieškoti kompromiso tarp noro patogiau gyventi dabar ir finansiškai saugios senatvės. Todėl svarbu išlaikyti iki tol buvusius kaupimo įpročius ir apsvarstyti papildomas taupymo ir investavimo galimybes“, – sako T. Gudaitis.

Remiantis tyrimo rezultatais, šiame amžiuje kaupti II pensijų pakopoje yra įprastas dalykas – tą daro 86 proc. šalies gyventojų. 10 proc. gyventojų taip pat naudojasi papildomo kaupimo III pakopoje galimybe, o 7 proc. kaupimui yra pasirinkę ir kitą būdą.

Kaip pastebi ekspertas, per šį dešimtmetį daugelio kaupiančiųjų tikslas turėtų būti 3–4 metinių atlyginimų dydžio lėšos II ir III pensijų pakopoje bei kito ilgalaikio turto pavidalu. Tai turėtų atitikti apie 30–40 tūkst. eurų, į tai įskaičiuojant ir per ankstesnį dešimtmetį pasiektą rezultatą. Kadangi sukaupta lėšų suma tampa vis didesnė, tampa vis svarbiau atsispirti pagundai neišleisti jos trumpalaikiams poreikiams.

45 metai: išnaudoti potencialą

Maždaug šiuo gyvenimo metu daugelis pasiekia savo profesinį piką, gauna santykinai dideles pajamas ir greičiausiai jau yra įgyvendinę didelius asmeninius tikslus, pavyzdžiui, turi įsigiję nuosavą būstą. Šiame amžiaus tarpsnyje taip pat jau aiškūs šeimos poreikiai, todėl daugeliui tai geras metas pradėti intensyviau kaupti ir investuoti.  

Kaip rodo banko apklausos duomenys, šiame amžiuje II pensijų pakopoje kaupia 74 proc. šalies gyventojų, dar 19 proc. yra pasirinkę kaupimą III pensijų pakopoje, o 12 proc. naudojasi kitais taupymo būdais. Pasak T. Gudaičio, šie duomenys aiškiai rodo, kad į penktą dešimtį įkopę gyventojai iš tiesų imasi aktyviau rūpintis artėjančia senatve ir tam išnaudoja įvairias galimybes.

„Tiems, kas iki tol reguliariai rūpinosi kaupimu II ar III pakopoje, lieka kryptingai laikytis pasirinkto tikslo ar galbūt padidinti mėnesines įmokas. O tiems, kam reguliariai kaupti nepavyko arba sukaupta suma atrodo maža, reikėtų tam skirti didesnes pajėgas, nes geresnio laiko pasirengti senatvei jau nebebus“, – pabrėžia T. Gudaitis.

Per šį dešimtmetį savo pensijų sąskaitose ir kito turto verte rekomenduojama pasiekti 7–8 metinių atlyginimų dydžio sumą, kas atitiktų apie 70–80 tūkst. eurų. Į šią sumą įskaičiuojama ir anksčiau pensijai sukaupta suma.

55 metai: prasideda pasirengimas gauti pensiją

Tyrimo duomenimis, II pensijų pakopoje kaupiančių penkiasdešimtmečių skaičius siekia 61 proc. Tiesa, didesnė jų dalis – 22 proc. – pensijai taupo kitais būdais. Kadangi šiame amžiuje iki pensijos likęs dešimtmetis, pagrindiniu uždaviniu tampa išsaugoti sukauptą turtą bei neprisiimti per didelės investavimo rizikos.

„Prieš kelerius metus visos II pensijų pakopoje esančios lėšos buvo perkeltos į pagal gyvenimo ciklo investavimo strategiją veikiančius fondus. Pensijų fondų dalyviams tai užtikrina, kad jų lėšos valdomos atsižvelgiant į jų amžių, o investavimo rizika palaipsniui mažinama. Todėl juose galima pradėti kaupti net vyresniame amžiuje, nes lėšos bus investuojamos į saugesnes turto klases, auginti turtą padės ir valstybės paskata“, – sako T. Gudaitis.

Pasak eksperto, šiame amžiuje jau įmanoma gana tiksliai įvertinti turimas lėšas pensijų fonduose ir kitas pensijai skirtas santaupas bei paskaičiuoti, kokio dydžio pajamų galima tikėtis išėjus į pensiją. Nereikėtų nuleisti rankų, jei suma atrodo nepakankama − pavyzdžiui, galima imtis griežtesnių taupymo priemonių, apsvarstyti būsto pakeitimą į mažesnį, suplanuoti dar keletą metų padirbėti išėjus į pensiją. Svarbiausias dalykas, kurio reikėtų vengti – tai rizikingi investiciniai pasiūlymai.

Tikslas prieš išeinant į pensiją – per darbingą savo amžiaus tarpsnį sukaupti 9–10 metinių atlyginimų dydžio sumą II ir III pensijų pakopoje, taip pat kitu turtu. Šiandien tokia finansinio turto vertė senatvei siekia apie 100 tūkst. eurų.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausti 1 006 gyventojai nuo 18 iki 75 metų.