Penki pokyčiai, kuriuos į kasdienį vairuotojų gyvenimą atneša elektromobiliai

Septyneri metai – maždaug tiek trunka pagaminti visiškai naujos kartos automobilio modelį ir maždaug tiek liko iki laiko, kai dauguma gamintojų siūlys įsigyti tik elektra varomus naujus automobilius. Be to, Europos Parlamentas neseniai nubalsavo, kad nuo 2035-ųjų Europos rinkoje bus leidžiama prekiauti tik nulinės emisijos naujais automobiliais.

Vienas geresnių laukiamus pokyčius iliustruojančių pavyzdžių yra Prancūzijos automobilių gamintojas „Peugeot“. „Stellantis“ grupei priklausanti įmonė paskelbė, kad nuo 2030-ųjų Europos rinkoje siūlys vien tik elektromobilius, o visa turima modelių gama elektrifikuota bus jau 2024 metais.

Perėjimo prie elektros energijos mastą iliustruoja praėjusiais metais pristatyta „Stellantis“ strategija. Grupė, kuriai be „Peugeot“ priklauso „Citroën“, DS, „Fiat“, „Alfa Romeo“, „Maserati“, „Lancia“, „Opel“, „Chrysler“, „Dodge“, „Jeep“ ir dar keli kiti ženklai, elektra varomų automobilių gamybai naudos keturias platformas. Skaičiuojama, kad ant kiekvienos iš šių platformų bus sukonstruota iki 2 mln. automobilių per metus.

Būtent „Peugeot“ atliks reikšmingą vaidmenį elektrifikuojant automobilius, nes 2021-aisiais Prancūzijos automobilių gamintojas buvo antras Europos rinkoje pagal pardavimų rezultatus ir nusileido tik „Volkswagen“, o, vertinant elektromobilių pardavimo apimtis, užėmė penktąją vietą.

Toks reikšmingas elektromobilių skaičiaus augimas atneš ženklių pokyčių į kasdienį vairuotojų gyvenimą, drauge – ir nemenkų privalumų. Kai kurie iš jų, kaip mažesnės naudojimo išlaidos, juntami jau dabar, tačiau daugiau pokyčių laukia artimiausiais metais.

Kainų skirtumas tirps

Keli automobilių rinkos dalyviai jau paskelbė prognozes, esą ilgainiui kainų skirtumas tarp elektra varomų transporto priemonių ir automobilių su vidaus degimo varikliais išnyks. Jie nurodo, kad ilgai lauktas lūžio taškas gali būti pasiektas 2025–2026 metais.

Tiesa, rinka patyrė sukrėtimų dėl koronaviruso pandemijos ir dėl karo Ukrainoje, todėl laikytis užsibrėžtų gamybos bei pardavimo tikslų gali nepavykti. Dar svarbiau suprasti, jog artėja 2025-ieji, kai įsigalios naujausias „Euro 7“ taršos standartas, ir jau dabar akivaizdu, kad dėl jo sudėtingi vidaus degimo varikliai taps dar sudėtingesni, o tai kilstelės ir automobilių kainą.

Antra vertus, gamintojai dirba dviem kryptimis: jie investuoja ne tik į vidaus degimo variklius turinčius mažiau taršius automobilius, bet ir į lengviau įperkamus elektromobilius. Galiausiai jau dabar, kai skaičiuojamas visas automobilio gyvavimo ciklas, įvertinus priežiūros kaštus ir gaunamas naudas, skirtumas tarp elektra ir iškastiniais degalais varomų automobilių pastebimai menksta.

„Nors elektros energijos kainos išaugo, važinėjant elektromobiliu dėl to neatsirado papildomų priežiūros sąnaudų ar išlaidų alyvai, be to, mažiau dėvisi stabdžiai ir kitos dalys“, – vardija automobilių žurnalistas Justas Lengvinas.

Daug švaresnis oras

Ekologija, J. Lengvino manymu, taip pat ne paskutinėje vietoje. Anot jo, čia reikėtų suprasti, jog net mažiausi kiekvieno visuomenės dalyvio poelgiai prisideda prie didelio ir svarbaus tikslo. Juk situacija labai paprasta: vieni automobiliai išmeta teršalų, kiti – ne.

Tą pastebi ir neseniai į elektromobilį iš vidaus degimo varikliu varomo modelio persėdęs vaizdo turinio kūrėjas Rimantas Uknevičius, kurio automobilyje sumontuoti nuo aplinkos taršos saugantys filtrai. Pasak jo, jau kelis mėnesius jis važinėja miestų gatvėmis nejausdamas ne tik aplinkinių vairuotojų automobilių išmetamų dujų kvapo salone, bet ir pats neskleisdamas jokių teršalų.

„Man šitas veiksnys bei ekologiškumas ypač svarbūs“, – pabrėžia jis.

Ne vienas gamintojas ne tik nuo konvejerio nuridena „žalią“ automobilį, bet ir neutralizuoja jo gamybos metu išmetamus teršalus. Įmonės pačios inicijuoja aplinką tausojančius projektus arba į juos gausiai investuoja.

Tylesnė miestų aplinka

Jokia paslaptis, kad didžiausią triukšmą automobiliai kelia greitėdami, nes tuomet jų varikliai veikia didesniais sūkiais. Miestuose gatves skiria trumpi atstumai, tad vairuotojai turi nedaug galimybių išlaikyti pastovų greitį – tokiu atveju net patys pažangiausi varikliai prisideda prie bendro miesto gausmo. O elektromobiliai skleidžia visai silpnus garsus, tad skirtumas ypač ryškus tankiai apgyvendintose vietovėse.

„Jau porą metų gyvenu prie judrios Vilniaus gatvės, gal net vienos judriausių. Net vėlyvą vasaros naktį panorusi įsileisti gaivesnio oro, turiu susitaikyti su tuo, kad pro atvirus langus girdėsiu ūžiančius variklius.

Nereikia nė gatvės: po namų langais – įvažiavimas į požeminį garažą. Labai džiaugiuosi, kai kaimynai grįžta, pavyzdžiui, su „Tesla“ ar hibridiniais automobiliais, nes įrieda tyliai, vos girdisi padangų čežėjimas. Antra vertus, net mažalitražiai su vidaus degimo varikliais girdėti iš toli, ypač naktimis“, – pasakoja automobilių žurnalistė Dina Sergijenko-Ramaškevičienė.

Jai antrina ir J. Lengvinas, neseniai pelnęs pergalę Lietuvoje vykstančiose elektromobilių lenktynėse. Jis atkreipia dėmesį į kitą važiavimo elektromobiliu pusę – tyla salone taip pat duoda naudos.

„Esu benzingalvis ir mėgstu variklio riaumojimą, bet kasdienėse kelionėse triukšmo tikrai nereikia. Sėdint tyloje daug lengviau susikaupti ir galvoti apie kasdienius darbus“, – sako jis.

Užmiesčio keliuose, kur didžiausią triukšmą kelia padangos bei su oro pasipriešinimu kovojantys automobilių kėbulai, reikšmės turi aerodinaminiai automobilių elementai. Tiesa, atrodo, kad radikalių pokyčių kalbant apie elektromobilių aerodinamiką tikėtis neverta, tačiau kamuolys dabar – padangų gamintojų pusėje. Galbūt jų inovacijos leis puoselėti viltis dėl reikšmingų pokyčių.

Asmeninės energijos gamyba

Dėl pastebimai išaugusių energijos kainų ne viena įmonė bei individualūs vartotojai ryžtasi savo valdomų pastatų stogus „papuošti“ saulės moduliais. Ir nors jie nėra nemokami, sutaupytos lėšos kompensuoja išlaidas, o saulės energija yra gaunama už dyką ir gali būti naudojama įkraunant elektromobilius.

Žinoma, vertinant objektyviai, šis energijos gavimo būdas nėra prieinamas kiekvienam. Bet ekspertai įsitikinę, jog dėl išaugusio individualių energijos šaltinių poreikio per ateinančius metus ši sritis sparčiai rutuliosis ir netrukus rinkoje atsiras dar daugiau išmanių sprendimų, kaip gauti elektros energijos ir namams, ir transportui.

Nuolatos atnaujinami automobiliai

Šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai tapo ryšio ir multimedijos veikimo etalonais. Deja, jų naudojimo patirtis nebūtinai yra džiuginanti. Ekranų grafika, atsako laikas, funkcionalumas dažnai netenkina, o jeigu vartotojas jau pirkdamas automobilį turi dvejonių dėl jo operacinės sistemos, po kelerių metų, be jokios abejonės, ši bus moraliai pasenusi.

Tą ilgainiui suprato ir transporto priemonių gamintojai. Jie įvertino, kad automobiliuose diegiamos sistemos privalo sekti paskui tas, kurios naudojamos išmaniuosiuose įrenginiuose.

Mašinų „smegenys“ yra užtektinai galingos, kad leistų nuolat atnaujinti programinę įrangą ir užtikrintų, jog ateinančius kelerius metus – automobilio naudojimo ciklą – transporto priemonės operacinė sistema veiktų puikiai, o vartotojas galėtų naudotis naujausiais funkcionalumo bei dizaino pasiekimais.

„Dažniausiai būtent elektromobiliai gali gauti šviežiausius programinius naujinius tiesiog stovėdami namų kieme. Kadangi viskas tokio tipo automobiliuose valdoma kompiuteriais, atnaujinimai gali lemti elektromobilio našumą ir kitus dalykus“, – nurodė J. Lengvinas.

Geras tokių nuotolinių IT paslaugų plėtros pavyzdys – „Stellantis“ grupės strateginė partnerystė su „Amazon“ – vienu iš pasaulio debesų kompiuterijos lyderių. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, „Peugeot“ elektromobiliuose esančią programinę įrangą galima sklandžiai atnaujinti nuotoliniu būdu ir suteikti vairuotojams bei keleiviams visas reikalingas interneto paslaugas.