Pirmieji mėnesiai su euru – ką rodo gyventojų elgsena?

Naujausi „Swedbank“ klientų elgsenos duomenys rodo, jog Lietuvai perėjus prie naujosios valiutos, gyventojai už prekes ir paslaugas dažniau atsiskaito banko mokėjimo kortele, tačiau išlaidauti nėra linkę ir dar tik mokosi asmeninius finansus tvarkyti eurais.

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šių metų sausio ir vasario mėnesiais gyventojai mokėjimo kortele atsiskaitydavo 20 proc. dažniau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o atsiskaitymų apyvartos ūgtelėjo 15 proc. Vidutinė atsiskaitymo suma šiais mėnesiais siekė 16 eurų, tačiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai metais, ši suma traukėsi 5 proc. arba kone 0,8 euro.

„Atsiskaitymų mokėjimo kortele augimui daugiausia įtakos turėjo besikeičiantys gyventojų mokėjimo už prekes ir paslaugas įpročiai ir naujoji valiuta euras – žmonės rinkosi dažniau atsiskaityti nenaudodami grynųjų pinigų. Savo pėdsaką paliko dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpis sausio pradžioje, kai gyventojai rinkosi paprasčiausią atsiskaitymo būdą mokėjimo kortele“, ‒ sako Loreta Lapinskaitė, „Swedbank“ Aptarnavimo kokybės departamento direktorė.

Pasak L. Lapinskaitės, vidutinė atsiskaitymo suma mažėjo, nes gyventojai vis dažniau mokėjimo kortele pradeda atsiskaityti ir už smulkesnius pirkinius. Tai dalies gyventojų elgsenoje yra naujovė, nes žvelgiant istoriškai mokėjimo kortelė kai kurių klientų visų pirma buvo naudojama kaip atsiskaitymo priemonė perkant didesnius pirkinius.

Kitas šių metų pradžioje dominavęs klientų elgsenos bruožas ‒ sausio mėnesį šoktelėję grynųjų pinigų išėmimo bankomatuose skaičiai. Jei pinigų išgryninimas bankomatuose pernai metais nuosekliai mažėjo, tai įvedus eurą šių metų sausį tendencija pasikeitė ir „Swedbank“ bankomatuose jau buvo išgryninta 13 proc. daugiau pinigų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Šį augimą „Swedbank“ Aptarnavimo kokybės departamento direktorė aiškina tuo, jog gyventojai litus į eurus rinkosi keisti be darbuotojų pagalbos. „Grynuosius litus žmonės įnešė į savo sąskaitas naudodamiesi grynuosius pinigus priimančiais bankomatais, todėl sausio mėnesį dalis gyventojų įneštas sumas jau gryninosi eurais ir kasdienes išlaidas pradėjo tvarkyti naująja valiuta. Kai kurie žmonės taip pat skubėjo susipažinti su naująja valiuta ir gryninosi pinigų dažniau, nei tai daro įprastai“, ‒ komentuoja L. Lapinskaitė.

Tačiau toks išgryninamų pinigų kiekio augimas buvo vienkartinis ‒ vasario mėnesį šis bumas atslūgo ir bankomatuose išgryninamų pinigų kiekis beveik grįžo į 2014 metų pozicijas.