Planuojate skolintis vartojimui: kaip žinoti, ar apie viską pagalvojote?

Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius

Pavasaris neretai gyventojams reiškia atsinaujinimų metą – žmonės imasi būsto vidaus ir išorės remonto darbų, svarsto apie automobilio keitimą, planuoja kitus buities pagerinimus. „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad maždaug 2 iš 3 lietuvių rinktųsi galimybę skolintis vartojimo reikmėms. Kaip žinoti, ar apie viską pagalvojote prieš skolindamiesi?

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, vidutinė vartojimo paskola dažniausiai sudaro apie 2,2 tūkst. eurų, paskola automobiliui – apie 6,4 tūkst. eurų, o paskola namams – kiek daugiau kaip 10 tūkst. eurų. Vadinasi, pinigų žmonės skolinasi prireikus įsigyti vieną ar kelis brangesnius pirkinius, taip pat susidūrę su nenumatytomis išlaidomis, kurioms padengti neužtenka einamųjų mėnesio pajamų.

Šiandien pasiskolinti pinigų nėra sudėtinga – užtenka užpildyti paraišką internetu ar per telefono programėlę ir lėšos gali netrukus atsidurti jūsų sąskaitoje. Aišku, prieš suteikiant kreditą jūsų galimybes įvertins bankas ar kita kreditavimo institucija, į kurią kreipiatės dėl paskolos. Visgi prieš pasirašydami paskolos sutartį turėtumėte pagalvoti apie kelis dalykus.

Pirmiausia, kokią dalį savo pajamų reikės atidėti būsimai mėnesio įmokai už paskolą ir kaip tai gali paveikti kitas jūsų išlaidas. Pavyzdžiui, galbūt dėl naujai prisiimtų įsipareigojimų gali tekti reikšmingai peržiūrėti savo laisvalaikiui ar šeimos poreikiams skiriamas išlaidas.

Jei dėl to suprastėtų kasdienio gyvenimo kokybė, o norimas įsigyti daiktas nėra pirmo būtinumo, jam verčiau susitaupyti arba skolintis tik dalį pinigų. Bet kokiu atveju rekomenduojama, kad visų turimų finansinių įsipareigojimų mėnesio įmokų suma neturėtų viršyti trečdalio šeimos ūkio pajamų.

Antra, jei staiga prireikė lėšų didesniam būtinam pirkiniui, pavyzdžiui, netikėtai sugedo automobilis ar buities prietaisas namuose, tokiai problemai išspręsti greičiausiai teks skolintis. Bet vėliau turėtumėte peržiūrėti savo ar šeimos biudžeto valdymo taisykles.

Viena pagrindinių tinkamo biudžeto valdymo taisyklių – būti sukaupus bent 3 mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą. Būtent šis rezervas turėtų tapti pirmąja pagalba susidūrus su netikėtomis išlaidomis, kurių gyvenime neretai pasitaiko.

Trečia, skolindamiesi visada vertinkite tikrąją paskolos kainą, o ne tik pasiūlytas palūkanas. Pasitaiko tokių paskolų teikėjų, kurie kreditą siūlo su labai mažomis arba net 0 proc. palūkanomis, tačiau, kaip taisyklė, tuo pačiu pritaiko įvairių papildomų mokesčių, dėl kurių paskolos kaina smarkiai išauga.

Kredito davėjai privalo nurodyti bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Į ją būna įtraukta ne tik palūkanų norma, bet ir sutarties sudarymo, jos administravimo ir kiti galimi mokesčiai. Tai objektyviausias būdas palyginti skirtingų paskolos davėjų sąlygas ir įvertinti, kiek iš tiesų jums kainuos paskola.

Ketvirta, prieš skolindamiesi turėtumėte atsižvelgti į ateities finansinius tikslus. Kadangi vartojimo paskolos imamos dažniausiai bent dvejų-trejų metų laikotarpiui, visą tą laiką kas mėnesį reikės mokėti įmokas, kurios atitinkamai sumažins galimybes sutaupyti ar pasiskolinti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, būstui. Todėl prieš skolinantis mažesniems dalykams reikėtų įvertinti, ar dėl to neteks atidėti didesnių tikslų.  

Skolintis tam, kam iš tiesų reikia ir kas smarkiai pagerintų mūsų buitį ar kasdienio gyvenimo kokybę, gali būti pagrįstas sprendimas. Tik verta nepamiršti, kad bet kurio skolintojo pasiūlymą skolintis reiktų vertinti pagal bendrą sumokamą paskolos kainą, o net tik palūkanas. Taip pat reikia atminti, kad su papildomais finansiniais įsipareigojimais persitvarko ir šeimos biudžeto eilutės.

Komentare paminėtą reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2021 m. vasarį atliko tyrimų bendrovė SKDS. Tyrimo metu Lietuvoje apklausta 1 003 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.