Po savaitgalio atliekos netelpa konteineryje? Ekspertai primena, kaip to išvengti

Sekmadienio pavakarę sugrįžtant iš sodybų į miestą, neretai galima pamatyti akies nedžiuginantį vaizdą – konteineriai ne tik perpildyti, bet ir apramstyti įvairiomis atliekomis. Problema neretai yra ne tik estetinė – gyventojai piktinasi, kad ypač sodų bendrijų konteineriuose atliekas palieka ir pravažiuojantys automobiliai.

Atliekų daugėja ten, kur daugiausia vasarotojų

Atliekų ir aplinkos tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ Tauragės padalinio vadovas Andrius Stankevičius sako, kad atėjus šiltajam sezonui mišrių komunalinių atliekų kiekis sodybose ženkliai padidėja, ypač kolektyvinių sodų zonose. „Yra teritorijų, kur vietoj vieno karto per savaitę konteinerius aptarnaujame du ar tris. Individualių namų gyventojų konteineriai taip pat neretai perpildyti“, – pastebėtą tendenciją apibendrina A. Stankevičius.

Anot jo, tai dažniausiai lemia kelios priežastys – savaitgaliais sodybose dažnai sulaukiama ne tik šeimos narių, bet ir svečių, dėl ko įsigyjama daugiau maisto, lieka pakuočių, kurios ne visada kruopščiai rūšiuojamos. Šiltojo sezono pradžioje gyventojai mėgsta ir švarintis namus, dėl to apskritai išauga atliekų kiekiai. Tiesa, fiksuojama ir trečia priežastis – ypač sodų bendrijose pastebimos situacijos, kai atliekas atveža ir išpila ne tik gyventojai.

„Vaizdo stebėjimo kameros aikštelėje ir pažeidėjų viešinimas ar baudimas administracinėmis baudomis neatgraso nuo pagundos nemokamai atsikratyti nerūšiuotomis atliekomis jiems nepriskirtuose konteineriuose. Kartais tai būna ir atliekos, kurios turėtų būti pristatomos į stambiagabaričių ar pavojingų atliekų aikšteles“, – sako ekspertas.

Konteineriai greitai persipildo ir tuomet, kai į juos sumetama nupjauta žolė arba daržo gėrybės. „Visa tai galėtų būti puikus kompostas, tačiau dalis gyventojų tai aplaidžiai palieka pūti konteineriuose, o dėl to vėliau netelpa kitos mišrios atliekos, kurios po to kraunamos šalia, – pabrėžia A. Stankevičius. – Didelė dalis Lietuvos jau pradėjo rūšiuoti ir maisto atliekas – rekomenduoju pasidomėti, kaip tai daroma jūsų gyvenamojoje vietoje, nes šis sprendimas padeda sumažinti mišrių komunalinių atliekų kiekius. Atskyrus maisto atliekas, šios ne tik neperpildo konteinerio, bet ir leidžia išvengti vasarą dažnai atsirandančių nemalonių kvapų.“

Vasarą atliekų konteineriuose padaugėja ir vienkartinių indų – jų, anot A. Stankevičiaus, verčiau apskritai atsisakyti. Jiems pagaminti naudojami gamtos resursai, tačiau po panaudojimo indai neretai nebegali būti perdirbami, nes permirksta padažais ar kitais skysčiais. Nebetinkamos perdirbti pakuočių atliekos įprastai panaudojamos energijai išgauti.

Pradėti verta nuo savęs

Nors šiandien, rodos, gausu informacijos apie atliekų rūšiavimo svarbą, dažnam vis dar trūksta motyvacijos tai daryti. Pernai „Ekonovus“ užsakymu „Norstat“ atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, kurio metu apklausta 800 respondentų, rodo, kad į atskiras šiukšliadėžes buitines atliekas, popierių, plastiką ir stiklą rūšiuoja tik kiek daugiau nei pusė, 6 iš 10, gyventojų. Viską į vieną šiukšliadėžę pripažino metantys 6 proc. respondentų.

„Vis dar gaji nuostata, esą rūšiavimas didelių pastangų reikalaujantis procesas, tačiau taip tikrai nėra. Rūšiuojamų atliekų plauti nereikia, pakanka, kad pakuotės būtų tuščios ir švarios, t.y. neišteptų kitų išrūšiuotų atliekų, tačiau tai nereiškia idealios švaros. Jeigu rūšiuoti atliekas nemotyvuoja rūpinimasis gamta, verta prisiminti ir ekonominę naudą – išrūšiuotų pakuočių atliekų surinkimas gyventojams nieko nekainuoja, tai apmoka gamintojai. O jeigu dar apskaičiuotume, kiek gamtos resursų pavyksta sutaupyti! Statistika rodo, kad perdirbto popieriaus gamybai sunaudojama 40 proc. mažiau energijos nei gaminant jį iš šviežios medienos masės. Visa tai yra pakankamai svarūs argumentai išsiugdyti įprotį rūšiuoti“, – akcentuoja A. Stankevičius.

Svarbu prisiminti, kad į rūšiavimo konteinerius gali būti metamos tik pakuočių atliekos ir tai yra ne vieta statybinėms atliekoms, žaislams ar kitiems namų apyvokos daiktams. Tauragės padalinio vadovas taip pat pabrėžia, kad atliekų kiekiai gerokai sumažėtų, jeigu būtų atsakingiau vartojama – dar parduotuvėje verta pirmenybę teikti tiems gaminiams, kurie turi paprastesnį įpakavimą arba tos pakuotės gali būti naudojamos pakartotinai.

Anot A. Stankevičiaus, mišrių komunalinių atliekų konteineris turėtų būti paskutinis pasirinkimas. Prieš kažką metant į šiukšlių dėžę verta pagalvoti, ar daiktas tikrai nebegali būti naudingas – gal išrūšiuotas ir perdirbtas, o gal toliau naudojamas pritaikius naujai paskirčiai.