Povilas Urbšys. Didžioji Ramūno Karbauskio kaltė

Praūžus valdančiosios koalicijos sudarymo batalijoms Andrius Kubilius, vienas iš pagrindinių TS-KD partijos apologetų, ir vėl ištraukė „didžiąją“ Rusijos kortą. Šį kartą savo didįjį pirštą jis nukreipė į Ramūną Karbauskį.

Vienam iš lietuviško neoliberalaus-konservatoriško sparno lyderių pasirodė daugiau negu aišku, kad vos dešimtadalis R. Karbauskio verslo apimčių su Rusija prilygsta – nei daug, nei mažai – Viktoro Uspaskicho praeityje vykdytam verslui, kurio net 90 proc. pelno sudarė pajamos, gaunamos iš Gazpromo dujų prekybos.

A. Kubilius nustatė, kad R. Karbauskio verslas „tiesiogiai priklauso nuo įtakingiausių Kremliaus veikėjų – V. Surkovo ir D. Rogozino“. Anot jo, „[t]urbūt tai yra tik atsitiktinis sutapimas, kad kaip tik po Krymo okupacijos būtent R. Karbauskis atgaivino savo politinį aktyvumą Lietuvoje“. O kad tai nepaaiškėtų, pagal A. Kubiliaus išvedžiojimus, R. Karbauskis pats sau pasirašęs pažymą apie ryšius su slaptosiomis Kremliaus tarnybomis. Ją pavadinęs „ukrainietiška pažyma“ slapta nutekinęs lietuviškajai žiniasklaidai ir taip „pasiskiepijęs“.

Pasirodo, šį gerai užsimaskavusį Lietuvos priešą konservatorių analitinis būrelis, vadovaujamas Rasos Juknevičienės, demaskavo dar 2014 metais – strateginiame dokumente „Minkštoji Rusijos sulaikymo strategija“: R. Karbauskis jame įvardijamas kaip grėsmė Lietuvos geopolitiniam saugumui.

Jei tai tiesa, vadinasi, dauguma Lietuvos žmonių per Seimo rinkimus savanoriškai valstybės valdžios galias atidavė galimam Lietuvos priešui, o sudarytas ministrų kabinetas su premjeru S. Skverneliu priešakyje yra ne kas kita, kaip diversinė grupė, sukomplektuota iš profesionalių, daugiausia nepartinių smogikų. Vargas Lietuvėlei…

Bet tada kyla klausimas: kodėl konservatorių partijos vadovybė per Seimo rinkimus slėpė šią „tiesą“ nuo Lietuvos žmonių? Kodėl po pirmojo rinkimų turo tas pats A. Kubilius skleidė žinią, kad R. Karbauskis su savo komanda gali būti geidžiamiausias koalicijos partneris?..

Jokia čia paslaptis: jei rinkimų rezultatai konservatoriams būtų lėmę ne virtualią, o realią pergalę, ir su R. Karbauskio pagalba G. Landsbergis būtų tapęs premjeru, A. Kubilius – finansų ministru, o R. Juknevičienė – krašto apsaugos ministre, jokių abejonių dėl R. Karbauskio ištikimybės Lietuvai nebūtų kilę ir niekas jam jokių klausimų dėl verslo ryšių su Rusija nebūtų uždavinėjęs. Dar daugiau – tada ir tokie klausimai jam būtų vertinami kaip Kremliaus trolių išpuoliai prieš Lietuvą.

Ir niekas kitas, tik pats Ramūnas kaltas, kad laiku nesusiprato ir lojalumo konservatorių vadams testo neišlaikė. Tad nuo šiol ištikimybę Lietuvai savimi matuojantys neoliberalūs konservatorių šulai vers jį kiekvienam žingsny teisintis, kaip jis drįsta mylėti Tėvynę nesuderinęs su jais.

Ir tai dar tik pjudymo pradžia: žmonėms žūtbūt reikia įkalti į galvas, kad R. Karbauskis – Lietuvos priešas Nr. 1 ir kad daugumos žmonių pasirinkimas – grėsmė Lietuvos geopolitiniam saugumui.

Povilas Urbšys