Povilas Urbšys. Nelikite abejingi sau ir savo miestui

Savivaldybėje vasario 23 d. vykusiame neeiliniame tarybos posėdyje vienas svarbiausių klausimų, liečiantis kiekvieną iš mūsų, buvo miesto biudžeto tvirtinimas, kuris šiais metais pateikė staigmenų: bus gerokai didinamos savivaldybės administracijos valdymo išlaidos keliant atlyginimus 27 savivaldybės darbuotojams. Kaip tai vertinate?

Pati sistema, leidžianti benueinančiai tarybai tvirtinti miesto biudžetą, kuriuo vadovausis naujai išrinkta miesto taryba, yra ydinga. Po rinkimų nauji tarybos nariai galbūt norės kitaip spręsti problemas mieste, ir tai priklausys nuo savivaldybės biudžeto lėšų. Tačiau jie jau praktiškai nieko negalės padaryti, nes nueinančios kadencijos tarybos nariai bus patvirtinę biudžetą, pagal kurį naujoji taryba turės dirbti.

Tai, kad stengiamasi desperatiškai padidinti atlyginimus administracijos darbuotojams, sukelia įvairių minčių. Nesakau, kad nereikia didinti atlyginimų, bet kai trūksta pinigų socialinėms reikmėms, švietimui, kultūrai, ar pagrindinis prioritetas yra didinti valdymo išlaidas?

Jeigu 2010 metais krizės metu savivaldybės valdymui išlaidos buvo sumažintos iki 20,5 mln. Lt, tai šiais metais planuojama lėšas padidinti iki 24,1 mln. Lt (6,98 mln. €), t. y beveik 4 mln. Lt daugiau. Atlyginimai bus didinami pakėlus kvalifikacines kategorijas beveik trim dešimtims tarnautojų ir, kaip praneša BNS, jos esą kils nė metų neišdirbusiems darbuotojams.

Kas gali paneigti prielaidą, kad administracijos direktorė Kristina Nakutytė (Vareikienė) tokiu būdu prieš pat rinkimus, nori užsitikrinti darbuotojų lojalumą?

Šiame tarybos posėdyje Juozas Ragelis pristatė Nevyriausybinių organizacijų tarybos nuostatas tarybos tvirtinimui. Ar su jomis esate susipažinęs?

Taip, teko susipažinti. Tai svarbus klausimas. Dar praėjusių metų gruodžio 9 d. Vyriausybės atstovė Rasa Šošič kreipėsi į miesto savivaldybę su reikalavimu dėl savivaldybės Nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos sudarymo. Pagal įstatymą, kuris buvo priimtas ir įsigaliojo praėjusių metų balandžio 1 d., prie savivaldybių turėjo atsirasti tokios NVO tarybos. Ši įstatymo nuostata atsirado po to, kai suformulavau įstatymo siūlymą, kurį Seimas priėmė.

Pirminiame įstatymo variante buvo bandoma Vyriausybei suteikti galią formuoti NVO prioritetus. Taip pat nebuvo numatyta, kad savivaldos lygmeniu turėtų atsirasti NVO tarybos. Man tada teko prisidėti prie pačios koncepcijos pakeitimo, kad Vyriausybė ne nurodinėtų, ką turi daryti NVO, o būtų atsakinga už jų plėtrą. Tuo pačiu pavyko įtvirtinti nuostatą, kad NVO tarybos atsirastų prie savivaldybių.

NVO taryba – tai patariamoji institucija, jos pagrindinė funkcija būtų atkreipti savivaldybės dėmesį į atskiras sritis, kuriose veikia NVO. Be abejo, tai sustiprintų žmonių dalyvavimą įtakojant sprendimus savivaldybės taryboje. Po Vyriausybės atstovo reikalavimo savivaldybė ir suskubo paruošti Panevėžio miesto NVO tarybos nuostatus. Tai sveikintinas dalykas, bet vis dėlto neapleidžia mintis, kad gali būti desperatiškai bandoma sukurti partijoms palankią NVO tarybą su tikslu ne didinti miestiečių visuomenines galias, o jas kontroliuoti.

Jūs dažnai kalbate apie žmonių galių stiprinimą, pilietinės galios stiprinimą, seniūnijų steigimą. Štai savivaldybė galiausiai, tiek apie tai kalbėjusi, paskelbė apklausą išsiaiškinti, ar reikalingos Panevėžiui seniūnijos. Ar galų gale savivaldybė panoro bendradarbiauti ir draugauti su miesto gyventojais, ar vis dėlto imituoja demokratiją?

Pasigilinus, kaip apklausą pristatė savivaldybės administracijos direktorė Kristina Nakutytė (Vareikienė), susidaro įspūdis, kad tai panašu į farsą. Pacituosiu keletą jos minčių: „Ar tikrai seniūnijos bus arčiau gyventojų? Gali būti. Tačiau kur? Nuo miesto centro nutolusiuose soduose? Kokioje nors Taikos alėjoje? Bet ar šias vietas bus patogiau pasiekti? Kita vertus, nuolat kalbame apie elektroninę demokratiją. Šalis eina kryptimi, kai vis daugiau reikalų išsprendžiame internetu. Ir tokių paslaugų tik daugės. Tad ar dar turės reikšmės pastato artumas? Metų pabaigoje bibliotekose surengtuose susitikimuose su visuomene panevėžiečiai išsakė vieną poziciją – seniūnijų nereikia. Vis dėlto, kad nebūtų spekuliuojama šia tema, norėtume didesnės diskusijos.“ Tokiu būdu administracijos direktorė inicijuoja ,,diskusiją“, iš anksto primesdama savo neigiamą nuomonę dėl diskutuojamo klausimo.

Administracijos direktorei seniūnijos yra tik biurokratiniai pastatai, o ne pirmoji savivaldos grandis, užtikrinanti veiksmingą žmonių savivaldą. Jos supratimu, žmonių bendravimui su valdžia visiškai pakanka internetinės erdvės. Jeigu sprendžiant žmonių problemas prioritetu laikomas virtualus, o ne tiesioginis bendravimas, tai mes ir turime tokį vaizdelį savo mieste.

Bet, visų pirma, tai jokia apklausa. Gal administracijos direktorei reikėtų bent kadencijos pabaigoje atsiversti Savivaldybių įstatymą, reglamentuojantį apklausos organizavimą savivaldybėje. Apklausą skelbia ne administracijos direktorė, o taryba ir yra nustatyta tos apklausos tvarka. Gyventojai šiuo klausimu turi būti informuoti kaip galima plačiau. Su jais turi būti rengiami susitikimai. Tada apklausa įgauna tam tikrą galią ir tarybos nariai jau gali į ją atsižvelgti. O tai, kas yra daroma dabar, yra asmeninė Kristinos Nakutytės (Vareikienės) apklausa tam, kad pateisintų savo ambicijas ir absoliutų nesuvokimą, kuo skiriasi žmonių savivalda nuo valdžios savivalės.

Tenka apgailestauti, kad nei valdantieji, nei opozicija miesto taryboje net nebando šio farso sustabdyti. Matyt, jų nuostatos šiuo klausimu sutampa su administracijos direktorės nuomone.

Šiuo metu pastebėjome, jog padažnėjo švietimo ministro vizitai į Panevėžį: jis apsilankė Panevėžio pradinėje mokykloje, Kauno technologijos universiteto fakultete. Kaip manote, su kuo susijęs toks padidėjęs švietimo ministro dėmesys mūsų miestui?

Norisi tikėti, kad tai susiję su nuoširdžiu noru įsigilinti į Panevėžio miesto švietimo problemas. Bet neapleidžia mintis, kad tai gali būti susiję ir su savivaldos tarybos rinkimais. Ne paslaptis, kad į miesto mero vietą kandidatuoja ir Darbo partijos atstovas Petras Narkevičius, o švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis yra tos pačios partijos narys.

Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultete atidarytas pirmasis Lietuvoje moksleivių ir studentų Technologijų mokymo centras. Tai tikrai svarbu, nes naujojo centro tikslas – populiarinti technologinės pakraipos studijas. Skelbiama, jog moksleiviams, norintiems studijuoti technologinius mokslus, nuo šiol nereikės vykti į didžiuosius šalies miestus ar į užsienį, – jie galės kokybiškas studijas pasirinkti čia, Panevėžyje.

Skamba labai gražiai. Bet tada neaišku, kodėl prieš keletą savaičių švietimo ir mokslo ministras viešai pareiškė, jog nereikia bijoti, kad moksleiviai išvažiuoja į užsienį, net reikia skatinti jų išvažiavimą. Tai kam tada jis skiria pinigus, kad atsirastų tokie centrai, kurie skatintų neišvykimą? Kai Švietimo ministerija neturi ilgalaikės programos skatinančios jaunimo neišvykimą iš Lietuvos, tai ir atsiranda ministro prieštaravimai pačiam sau.

Todėl tampa įprasta, kai Seimo narys Petras Narkevičius save laiko kojomis, bėgiojančiomis nuo vienos ministerijos prie kitos, stengiantis išpešti tą išganingą pluoštą pinigų. Aišku, geriau negu nieko. Bet jei įkurtame mokymo centre, suremontuotame baseine, sutvarkytame stadione vaikų ir jaunimo skaičius ne didės, o mažės, tai kam iš to bus nauda ?

Švietimo ir mokslo srityje vis delsiama priimti esminius sprendimus, kurie pagerintų švietimo situaciją iš esmės, panaikintų tą pluoštelinę seimūninę sistemą, kuri švietimo darbuotojus paverčia amžinais išmaldos prašytojais. Jei Seimo nariai dirbs tik kojomis, o ne galvomis, tai sisteminių permainų reikės laukti dar ilgai.

Neseniai Lietuvos tėvų forumas išplatino pareiškimą, kuriame be užuolankų klausiama: ar Darbo partija, atsakinga už Lietuvos švietimą, „važiuoja buldozeriu“ per mokyklos bendruomenes, demokratiją ir savo rinkimų pažadus?

Nejaugi už Darbo partijos duotus rinkiminius pažadus atsako tik vienas Darbo partijos narys Dainius Pavalkis?

Šiuo metu vienas naujienų portalas skelbia socialinę akciją „Nebalsuoti – tai leisti kitiems nuspręsti, kaip gyvensi rytoj!“ Jaunimas garsiai kalba, jog yra dalykų, kurie jiems nėra „dzin“. Kaip manote, kodėl vyksta tokios socialinės akcijos, ar jos yra labai svarbios ir kodėl kovo 1-oji turėtų būti svarbi kiekvienam iš mūsų?

Bet kokie rinkimai yra svarbūs, nes jie nulemia mūsų visų gyvenimus. Ypatingai savivaldos, nes savivalda yra arčiausiai žmonių. Bet, kaip rodo pastarųjų metų patirtis, didžiausias aktyvumas yra per prezidento rinkimus, vidutinis – per Seimo. Savivaldos, kuri yra arčiausiai žmonių, rinkimai kažkodėl mažiausiai rūpi patiems žmonėms.

Pagal paskutinius duomenis, prezidento rinkimuose rinkėjų aktyvumas buvo 48,2% – dalyvavo tikrai nemažas skaičius rinkėjų. Jeigu palygintume su savivaldybės rinkimais, aktyvumas Panevėžyje buvo apytikriai 36,6 %. Iš viso Panevėžyje tada dalyvavo 29,8 tūkst. rinkėjų. Tai yra truputėlį daugiau negu vienas trečdalis rinkimų teisę turinčiųjų mūsų mieste. Šiek tiek daugiau negu trečdalis miesto žmonių išrinko miesto savivaldybės valdžią. 12 tūkst. balsų užteko suformuoti valdančiąją daugumą. Susimąstykime: 12 tūkst. žmonių Panevėžio mieste gali suformuoti valdžią, kuri po to diriguoja 97 tūkstančiams miesto gyventojų.

Atėjo laikas savęs paklausti: ar aš noriu gyventi ne savo, o kitų primestą gyvenimą? Kai kas pasakys: aš neturiu, iš ko rinktis. Bet šį kartą, mieli žmonės, jūs tikrai turite didesnį pasirinkimą tarp kandidatų – partinių ir nepartinių. Dar daugiau – šį kartą turėsite galimybę tiesiogiai išsirinkti miesto merą.

Kovo 1 dieną tik nuo jūsų apsisprendimo priklausys, ar leisite kitiems nuspręsti, kaip gyvensite rytoj. Nelikite abejingi sau ir savo miestui.
Kalbėjosi Viktorija Polzunovaitė