Pramoninių robotų diegimo įmonė UAB „Profibus“: automatizacijai reikia ne tik pasiryžti, bet ir pasiruošti

Šiandien viena stipriausių Panevėžio sričių – pramonė – auga pasitelkdama pažangius sprendimus. Jos dėka įgyvendinamas užsibrėžtas miesto tikslas – tapti inovatyvios pramonės centru. Panevėžio plėtros agentūra lankosi įmonėse, žengiančiose drauge su Pramonė 4.0 tendencijomis ir pristato jų kuriamus sprendimus, integruojamus į pasaulinės vertės kūrimo grandines.

PO EKONOMINĖS KRIZĖS – JAPONŲ BENDROVĖS PASITIKĖJIMAS

Mano karjera robotikos, automatikos srityje prasidėjo 1989 m., kai pradėjau dirbti garsiosios AB „Ekranas“ gamyklos technologinių procesų automatizavimo skyriuje. Tada tai buvo vienintelė šalies gamykla, naudojusi pramoninius robotus (jų turėjo virš keturiasdešimt). Tuo metu kitoms Lietuvos įmonėms automatizavimo sprendimų dar nelabai nereikėjo, taigi 2001 m. pradėjau verslą nuo kompiuterių prekybos. Bankrutavus minėtai kineskopų gamyklai, įdarbinau kelis ten dirbusius ir patirties eksploatuojant robotus įgijusius inžinierius. Dėl jų į rinką žengėme jau šiek tiek pasikaustę, turintys tam būtinų kompetencijų – tapome pramoninių robotų diegimo pionieriais Lietuvoje ir Latvijoje.

Toks ilgalaikis bendradarbiavimas mums šiandien leidžia įgyvendinti pažangius technologinius sprendimus, naudoti pramoninius „Yaskawa-Motoman“ robotus paletavimo, 3D frezavimo, MIG/MAG, TIG, taškinio ir plazminio suvirinimo bei plazminio pjovimo procesuose. Taip pat turime galimybę automatizuoti įvairiausius technologinius procesus ir kurti nestandartinę, specialią programinę įrangą.

SIEKIANČIOMS AUTOMATIZUOTI GAMYBĄ ĮMONĖMS REIKIA DRĄSOS IR GEBĖJIMO PASINAUDOTI GALIMYBĖMIS

Galiu teigti, kad ir ilgametę patirtį turinčios Lietuvos gamybos įmonės, ypač smulkios ir vidutinės, dar tikrai nedrąsiai rengiasi automatizavimui. Kiekvieną kartą susitikus su šiais sprendimais besidominčiais įmonių atstovais, norisi juos padrąsinti – juk tokie sprendimai teikia įvairialypės naudos: saugoma darbuotojų sveikata, eliminuojamas monotoniškas, mechaninis darbas, gerėja gamybos našumas, daugiau gamybos kontrolės galimybių, mažėja broko tikimybė, gerinama išlaidų, likučių apskaita (pavyzdžiui, vyksmą gamyboje realiu laiku gali stebėti buhalterijos skyriaus darbuotojai – pagal robotų judesius ir atliktus darbus formuojamos ataskaitos).

Perspektyvios mašininės regos sistemos, t. y. vaizdų atpažinimas, kokybės kontrolė, galinti identifikuoti net smulkiausius gaminio netikslumus. Jos ypač aktualios įmonėms, gaminančioms masinę, daugiaserijinę produkciją stambiesiems užsakovams, tokiems kaip „IKEA“.

Investicijos robotams gali siekti 50–300 tūkst. Eur, jos atsiperka dažniausiai per dvejus, ketverius metus. Pasaulinė praktika rodo, kad Pramonės 4.0 keliu žengiančioms įmonėms į naujas technologijas reiktų investuoti ne mažiau nei 5 proc. nuo apyvartos. Mažoms įmonėms tai – didelė suma, todėl siūloma ES fondų parama. Vadinasi, galimybių įsidiegti inovacijas yra, tereikia ieškoti finansavimo šaltinių ir laiku jomis pasinaudoti. Be to, su klientais visada tariamės dėl galimų sprendimo variantų – ar naudojame esamus mechanizmus, ar viską kuriame naujai. Kai kuriais atvejais galime sukurti tik vieną aparatą, atliekantį pagrindinę funkciją, „bendraujantį“ su jau esančiais įrenginiais. Ne kartą atsižvelgdami į kliento investicinį krepšelį vykome pas gamintojus užsienyje – jie mums padėjo išsiaiškinti, kaip susieti jų sukurtus ir dar tik kuriamus mechanizmus.

Išsiaiškinome, kad įmonėms apsispręsti padeda paruoštos simuliacijos. Atvykę pas užsakovus labai atidžiai įvertiname gamybos procesą, skirtingus jo etapus. Sukaupta patirtis leidžia įvertinti, kur ir ką galima automatizuoti. Vėliau sukuriame gamybos modelį, iliustruojantį, kaip konkretus produktas gali būti gaminamas pasitelkus robotus. Kartais pakeitus net labai mažą gamybos dalį, be specialių pastangų, gamybos našumas žymiai padidėja.

Pramoninio roboto darbo našumas yra žymiai didesnis už žmogaus, todėl būtina iš anksto įvertinti turimus įrangos ir darbuotojų resursus. Pasitaiko atvejų, kai nusipirkusi įrangą įmonė nesuvaldo gamybos apimčių arba susiduria su nenumatytais iššūkiais.

Pavyzdžiui, bendrovė įsigyja suvirinimo robotą. Anksčiau šį darbą atlikdavo darbuotojas – jis galėjo prisitaikyti ir suvirinamo gaminio poziciją koreguoti rankomis, t. y. jį paversti, paslinkti, palaikyti. Robotas to padaryti negali, jam pateiktas gaminys turi būti idealios būsenos ir tinkamai paruoštas, kitaip kokybiškai suvirinti nepavyks. Taigi jei įranga nėra paruošta roboto darbui, iš jo naudos bus mažai. Dėl to visada konsultuojame ir aptariame ne tik specifinius gamybos etapus, bet ir būtiną gamybos paruošimą.

Automatizuojant gamybą ne mažiau svarbus yra žmogaus, dirbančio su robotu, įvertinimas. Sprendimus įsidiegusių įmonių vadovai dažnai tai supranta kaip pagerintas darbo sąlygas ir sumažėjusias darbuotojų apkrovas, todėl atitinkamai siūlo mažesnį atlyginimą. Robotai priimami kaip konkurentai, dėl to tenka susidurti su darbuotojų priešiškumu. Svarbu prisiminti, kad tobulinant gamybą įgyjama papildomų kompetencijų, į kurias būtina atsižvelgti. Tai – etikos klausimas, kurį skatinu apgalvoti kiekvieną inovacijoms besiruošiančią bendrovę.

VIENAS DIDŽIAUSIŲ PROJEKTŲ ĮMONĖS ISTORIJOJE

Šiuo metu yra eksploatuojama virš 180 mūsų robotizacijos sprendimų skirtingo pobūdžio gamybos įmonėse Lietuvoje ir Latvijoje. Vienas naujausių ir didžiausių projektų mūsų veiklos istorijoje – AB „Rokiškio sūris“ sūrių gamybos kompleksas, kurį sudaro daugiau kaip 70 skirtingų įrenginių. Projekto tikslas buvo sukurti fermentinio sūrio „Grand“ galutinio apdorojimo, pakavimo gamybos liniją, kuri atlieka keliolikos operacijų seką: apverčia, iškrauna, nuplauna, išdžiovina, dezinfekuoja, pakuoja ir t. t. Integravome optinę sistemą, kuri išmatuoja sūrio geometriją ir tikrina jo paviršių. Mūsų žiniomis, tai – vienas pažangiausių kompleksinių sprendimų maisto pramonėje ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

DINAMIŠKOJE APLINKOJE SVARBIAUSIA – KOMPETENCIJOS IR KŪRYBIŠKUMAS

Mūsų darbas reikalauja daug kūrybiškumo ir gebėjimo prisitaikyti. Robotai, kiti mechanizmai, kitaip tariant, geležis, – lengvai įgyjami ir sudaro nedidelę išlaidų dalį. Daugiausia resursų reikalauja darbo algoritmų sudarymas, programavimas ir darbo įrangos sinchronizavimas. Nemažai nematomų šios srities darbų – logika, filosofija, kuria remiamės kurdami roboto funkcionalumą, prisitaikymą prie esamų sąlygų, užsakovo poreikių. Dažnai ieškome sprendimo, kurio reikia ir galbūt jis bus įgyvendintas gyvenime tik vieną, bet labai reikšmingą, kartą. Pavyzdžiui, kuriant suvirinimo robotą, kuris nestandartinio dydžio seifą virins skirtingose vietose, iš abiejų pusių vienu metu.

Ilgametė patirtis rodo, kad kiekvienas klientas, jo sąlygos ir užmojai yra skirtingi. Esame dinamiškos aplinkos dalis. Prisimenu: 2008 m. šalyje buvo tik dvi įmonės, deklaravusios, kad gali pasiūlyti robotizacijos sprendimus. Šiandien vien Panevėžyje tokių – penkios. Taigi konkurencinė aplinka automatikos, robotikos srityje intensyviai auga. Tai, žinoma, naudinga mūsų užsakovams, atidžiai stebintiems įgyvendintus darbus, projektus, kompetencijas, inovatyvumą ir patirtį.

Straipsnių ciklą „Pramonė 4.0 sprendimai Panevėžyje“ įgyvendinant Panevėžio miesto savivaldybės finansuojamą verslo plėtros sąlygų gerinimo projektą „Sujungti Panevėžį: bendradarbiavimo stiprinimas gerinant Panevėžio verslo aplinkąׅ“ parengė Panevėžio plėtros agentūra.