Prezidentūra sureagavo į „Foxpay“ istoriją: politinė atsakomybė dar nėra prisiimta

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė kalbėdama apie finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ skandalą pabrėžė – politinė atsakomybė dar nėra prisiimta, kadangi valstybė ir jos viešieji pirkimai suvaidino vaidmenį šioje istorijoje. Pasak jos, galima susidaryti vaizdą, kad galimai nusikalstamoje „Foxpay“ veikloje dalyvavo ne keli atskiri žmonės, o turtingų žmonių grupė.

„Iš pastarųjų įvykių ką tikrai matome, kad galbūt čia ne „chebrytė“, o visa didelė, tais pačiais terminais kalbant, turtingų žmonių „chebra“. Su skrydžiais į Dubajų, privačiais laikrodžiais ir automobiliais, dideliais grynaisiais pinigais“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo I. Segalovičienė.

„Tas dalyvavimas valstybės viešuosiuose pirkimuose, sąsajos su įtakinga valdančiosios konservatorių partijos ministre ir esama Seimo nare (Monika Navickiene – ELTA) šią turtingos „chebrytės“ istoriją verčia vadinti vienu didžiausių politinių skandalų per pastaruosius keletą metų“, – pabrėžė ji.

Prezidento vyriausioji patarėja sukritikavo konservatorių vadovybės reakciją į „Foxpay“ istoriją, neva politinė kaina dėl to jau sumokėta.

Pasak jos, vykstant ikiteisminiam tyrimui ir išaiškėjant daugiau detalių apie galimai padarytus nusikaltimus ir žalą valstybei, politinės atsakomybės klausimas negali būti uždarytas.

„Visa tai turbūt yra politinės etikos ir politinės atsakomybės standartų klausimus. Mes girdėjome pasisakymus, kad politinė atsakomybė prisiimta ir klausimas užbaigtas, bet tokiais pasakymais pademonstruotas tikrai ne pats aukščiausias politinių normų ir vertybių standartas“, – teigė I. Segalovičienė

„Buvo padaryta tam tikra žala valstybei, nes pasitikėjimas valstybe yra viešoji gėrybė ir tam tikras mūsų bendras interesas“, – pridūrė ji.

I. Segalovičienė taip pat išsakė Prezidentūros poziciją, ką būtų galima padaryti, kad panašios istorijos į „Foxpay“ skandalą nepasikartotų. Ji išskyrė finansinių technologijų sektoriaus svarbą, tačiau akcentavo, anot jos, valstybės pareigą stiprinti sektorių kontroliuojančias institucijas.

„Šis skandalas mums signalizuoja poreikį šalia finansinių technologijų sektoriaus, kuris tikrai yra reikšmingas Lietuvos atributas, stiprinti institucijas, kurios kovoja su pinigų plovimu, didinti kontrolę plačiąja prasme ir stiprinti valstybės vaidmenį“, – sakė prezidento patarėja.

„Turėtume stiprinti viešojo sektoriaus įstaigų viešųjų pirkimų gebėjimus, perkant informacines technologijas, finansines technologijas, kad mūsų viešosios institucijos nepermokėtų už paslaugas“, – akcentavo ji.

ELTA primena, kad, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – minėtos įmonės savininkei Ievai Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir eksministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas V. Germaną leido suimti dviem mėnesiams, tuo tarpu I. Trinkūnaitei pritaikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o M. Navickas išleistas už užstatą.

Institucijos atskleidžia, kad buvo atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, kratų metu iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynųjų pinigų.

Kaip nurodo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), tyrimas pradėtas dėl galimo neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo, piktnaudžiavimo, sukčiavimo, turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kyšininkavimo bei papirkinėjimu. Šiuo metu nustatyta, kad bendrininkų grupė 2023–2024 m. galimai legalizavo mažiausiai 17 mln. eurų sumą.

Taip pat siekiant nuslėpti veiklą nuo institucijų galimai buvo mokami kyšiai. Šiuo metu nustatyta galimų kyšių suma siekia per 100 tūkst. eurų.

Anot FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco, ateityje įtariamųjų gali būti daugiau nei 7. Tačiau institucijos pabrėžia, kad pati M. Navickienė byloje „nefigūruoja“, ir „bent kol kas“ jos apklausti pagrindo nėra.

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.

Kaip teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Artūras Urbelis, rugsėjį nutarta anksčiau pradėtus įvairius ikiteisminius tyrimus sujungti į vieną tyrimą, kurio akiratyje ir atsidūrė įmonės „Foxpay“ veikla.

STT tyrimo ėmėsi, Lietuvos bankui atliekant patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos. Taip pat LB papildomai kontroliuoja centrinio banko nurodymų nesilaikiusios „Foxpay“ per mokėjimų sistemą „Centrolink“ teikiamas viešąsias paslaugas.

„Foxpay“ vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje atsidūrė, kai pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I.
Trinkūnaite bei V. Germanu, M. Navickienė pasitraukė iš ministrės posto.

Dominykas Datkūnas (ELTA)