Profesionalų patarimai: efektyvūs būdai atpažinti kokybiškas kosmetologijos paslaugas ir vis dar gajūs mitai

Kaip atskirti kvalifikuotą ir patikimą kosmetologą nuo mažiau patyrusio? Kokiais kriterijais reikėtų remtis, renkantis kosmetologijos paslaugas? Kokie yra pagrindiniai mitai ir klaidingi įsitikinimai apie kosmetologijos paslaugas? Pasak Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos valdybos narės Astos Bagdonaitės, visi šie klausimai yra itin aktualūs, todėl ir buvo nuspręsta surengti konferenciją „Kosmetologija atvirai“, kurioje apie grožio procedūras bus kalbama be užuolankų, specialistams akcentuojama laikytis principo – „padėti, svarbiausia – nepakenkti“.

Kad tema aktuali, A. Bagdonaitė sprendžia ne vien iš žaibiškai gausėjančio parodos „Pelenė 2024“ metu vyksiančios konferencijos dalyvių būrio, bet ir iš praktikos.  Anot jos, vienas svarbiausių klausimų apie kosmetologiją – kokiais kriterijais remtis, renkantis šios srities paslaugas, norint kuo geresnės kokybės ir profesionalumo.

„Svarbiausia įsitikinti specialisto kvalifikacija: ar jis turi kosmetologijos krypties mokslų diplomą, ar laikosi higienos taisyklių? Taip pat svarbu sužinoti, ar grožio salonas, kuriame ketinate pirkti kosmetologines paslaugas, turi higienos pasą“, – vardija A. Bagdonaitė.

Pasak jos, ne mažiau reikšminga yra ir kosmetologijos specialisto darbo praktika bei patirtis. Apie tai galima sužinoti susiradus jo paties pateikiamą informaciją apie save internete, įvertinti pas jį jau apsilankiusių klientų atsiliepimus. Be to, tikras profesionalas, pašnekovės teigimu, visada pradeda darbą nuo svarbaus algoritmo.

„Geras specialistas visų pirma surinks išsamią informaciją apie kliento odos būklę, pasiteiraus apie sveikatą, jei reikia – atliks kosmetinio produkto testą ant odos, įvertins galimas kontraindikacijas ir pasiūlys geriausią konkrečiam klientui sprendimą, nebrukdamas savo grožio supratimo ir nuomonės. Be šių pradinių žingsnių nedirba nė vienas iš tiesų geras, kvalifikuotas grožio srities specialistas“, – apibendrina A. Bagdonaitė.

Tiesa, ji atkreipia dėmesį, kad net ir pačios aukščiausios kvalifikacijos profesionalai nėra apsaugoti nuo atvejų, kai žmogaus organizmas į grožio procedūras sureaguoja netikėtai.

„Kaip klientas reaguos, visų pirma priklauso nuo specialisto. Jeigu procedūra yra agresyvesnė, gilesnio-sisteminio poveikio, apie visus galimus pokyčius ir potyrius procedūros metu ir po jos klientas turi būti informuojamas dar prieš procedūrą. Štai tokia neseniai nutikusi man žinoma situacija (gana standartinė) – specialistei atliekant stipraus poveikio anticeliulitinę / liekninamąją procedūrą kliento veidas ir kaklas staiga paraudo, pasireiškė nedideli dilgėlinės simptomai (tai nenumatytas šalutinis poveikis, nes parausti turėjo tik produktu tepamos kojos, pilvas), prasidėjo stiprus šaltkrėtis (pagal procedūros protokolą – tai buvo tikėtina). Klientė neturėjo jokių kontraindikacijų procedūrai, tačiau tokios kūno reakcijos tiesiog nesitikėjo ir, akivaizdžiai, kiek išsigando. Štai čia buvo labai reikalingos ne tik kosmetologinės ar sveikatos srities žinios, bet ir psichologinis specialisto pasiruošimas. Buvo greitai įvertintas odos reakcijos pavojingumo lygis, pasitelktos turimos raminamosios priemonės veido ir kaklo srityje, klientei pasiūlyta šiltos arbatos, užklota papildomu pledu ir ramiai, bet užtikrintai paaiškinta, kad nevalingas raumenų drebėjimas yra dažna klientų reakcija. Be to, tai puikiai aktyvina riebalų katabolizmą (deginimą). Juk, tiesą sakant, klientė to ir atėjo. Veido oda netrukus ėmė rimti, drebulys praėjo. Labai tikėtina, kad vidinis nerimas dėl neįprasto kaistančių kojų pojūčio, kurį klientė patyrė pirmą kartą gyvenime, persidavė ir veidui. Juk oda – tai nervinės sistemos dalis ir visuomet parodo patiriamą stresą. Taigi, rinkoje yra tokių „stresinių“ procedūrų. Ir jeigu netinkamai komunikuosi su klientu, nusivylęs procedūra ar jos išsigandęs jis daugiau negrįš. Toji klientė užsirašė vėl, tik šį kartą bus parinkta ne tokia dirginanti procedūra“, – istoriją užbaigia A. Bagdonaitė.

Anot jos, labai svarbu suprasti, kad neigiama ar pernelyg stipri kūno reakcija ne visada nuspėjama, tad vienareikšmiškai kaltinti specialisto ir jo nekompetencijos dėl to tikrai neturėtume.

Be netikėtų situacijų, kosmetologijoje – kaip ir kiekvienoje gyvenimo srityje – netrūksta ir neatsakytų klausimų bei mitų. Vienas gajausių ir labiausiai paplitusių – klaidingas įsitikinimas apie celiulitą.

„Vis dar gana plačiai tikima, kad kosmetinis celiulitas yra netinkamos gyvensenos sukeliamas uždegimas, kurį reikia gydyti. Kitaip tariant, tai turėtų reikšti, kad apie 90 proc. pasaulio moterų prastai maitinasi, yra tinginės ir turi žalingų įpročių – užtat ir vaikšto ligotos. Savo ruožtu vyrai, iš kurių „celiulitinį“ odos nelygumą turi vos keli procentai, – tikri sveikuoliai. Akivaizdu, kad taip būti tiesiog negali. Žinoma, sveikos gyvensenos įtaka celiulitui yra svarbi, tačiau esminė sąlyga jam egzistuoti yra tiesiog buvimas moterimi“, – konstatuoja A. Bagdonaitė.

Ji įsitikinusi, kad prie pačių įvairiausių mitų sklaidymo, kritinio mąstymo lavinimo ir kiekvienam žmogui svarbaus teigiamo savojo kūno priėmimo prisideda įvairūs renginiai, todėl jos atstovaujama Kosmetikų ir kosmetologų asociacija rengia ne tik jau minėtą konferenciją „Kosmetologija atvirai“, bet ir organizuoja du konkursus, kuriais siekia didinti kosmetologijos studentų bei profesionalų motyvaciją ir populiarinti kosmetologiją kaip profesiją.

Balandžio 12 dieną, 11 val., trečioje LITEXPO salėje prasidės XIV atviras Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų konkursas. Toje pat salėje šeštadienį (balandžio 13 d.), 10.30 val., startuos II atviras Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų masažo konkursas.

Kalbėdama apie edukaciją ir kol kas neatsakytus grožio industrijos klausimus, A. Bagdonaitė pabrėžia – tai svarbu ne vien klientams, bet ir profesionalams.

„Visi rinkoje šiuo metu esantys produktai ir procedūros yra – ar bent jau turėtų būti – saugūs. Vis dėlto pilkų zonų pasitaiko ir kosmetikos biochemijos srityje. Pavyzdžiui, jau žinoma, kaip veikia mikroplastikas ir į jį panašios sintetinės medžiagos. Tačiau šių medžiagų vis dar galima rasti kosmetinėse priemonėse, nes teisiškai jos ten gali būti“, – perspėja Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos valdybos narė ir priduria, kad pasaulyje stiprėja „kosmetikos be mikroplastiko“ judėjimas, siekiantis sumažinti jo emisijas į aplinką ir žmogaus kūną.

Žvelgdama į ateitį, A. Bagdonaitė prognozuoja, kad kvalifikuotų kosmetologijos specialistų poreikis ne tik išliks, bet ir augs: „Apsupti technologijų mes vis dažniau išsiilgsime žmogiško kontakto ir paprasto prisilietimo – puikus to įrodymas yra masažas, kurio populiarumas neblėsta jau tūkstančius metų, o nauda įrodyta moksliškai.“

Moteris neneigia, kad naujausios technologijos bei moksliniai atradimai visgi skinasi kelią ir į kosmetologiją. „Paprasčiausia klientų registravimo programėlė ženkliai pakeitė ir labai palengvino individualiai dirbančių grožio specialistų darbą. Naujausia srities tendencija – dirbtinio intelekto integracija į odos diagnostiką bei individualizuotų kosmetikos produktų parinkimą“, – nurodo pašnekovė.

A. Bagdonaitė įsitikinusi, nors naujos technologijos iš tiesų gali labai palengvinti gyvenimą, reikia būti atidiems ir nepakliūti į jų spąstus.

„Geriausia „technologija“ yra mūsų pačių kūnas: unikali, pati save reguliuojanti sistema, veikianti būtent taip, kaip reikia. O užtikrinti optimalią šios „sistemos“ veiklą mes galime pasitelkdami tai, kas jau seniai žinoma, – sveiką gyvenseną. Na, o grožio specialistai visuomet turėtų vadovautis pagrindiniu principu: padėti, bet svarbiausia – nepakenkti“, – apibendrina Kosmetikų ir kosmetologų asociacijos valdybos narė A. Bagdonaitė.

Asociacijos organizuojama konferencija „Kosmetologija atvirai“ ir daugybė kitų renginių vyks jau šį savaitgalį LITEXPO parodų centre vyksiančioje tarptautinėje grožio industrijos parodoje „Pelenė 2024“, kuri vyks jau 31-ąjį kartą. Jos metu lankytojai galės susipažinti su naujausiomis ir pažangiausiomis priemonėmis, paslaugomis bei procedūromis, padedančiomis pabrėžti kiekvieno žmogaus išskirtinumą ir individualų grožį.