Reikšmingiausi balandžio 6-osios (42-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Antradienį okupantai ir toliau vykdė ginkluotą agresiją prieš Ukrainą – anot Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo, tęsdami apšaudymus ir naikindami gyvenamuosius rajonus bei infrastruktūrą, okupantai toliau blokavo Charkivą, Iziumo kryptimi agresoriai neatsisakė ketinimų sukurti smogiamąją grupę ir tęsti puolimą.

Bandymai šturmuoti Mariupolį nesiliauja, bet miestas ir toliau didvyriškai ginamas jau daugiau nei keturiasdešimt dienų. Anot britų žvalgybos, apsuptame Mariupolyje tęsiasi žiaurios kautynės ir rusų oro antskrydžiai, mieste toliau blogėja humanitarinė situacija – dauguma iš likusių 160 tūkst. gyventojų neturi elektros, šilumos, vandens, ryšio ir vaistų, Rusijos pajėgoms užkirtus kelią humanitarinei pagalbai.

Generalinio štabo duomenimis, Donecko kryptimi priešas bandė pagerinti savo dalinių taktinę padėtį ir toliau vykdė puolimo operacijas, bet jos iš esmės buvo nesėkmingos. Tuo tarpu Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhiy‘us Haidai‘us informavo, kad Rusijos kariai toliau renka karinę techniką ir personalą Luhansko srityje ir po kelių dienų bandys surengti puolimo operaciją, tačiau, anot jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios priešą atmušti.

Generalinis štabas informavo, jog negalima atmesti galimybės, kad agresoriai pasinaudos vadinamosios „Padniestrės – Moldovos Respublikos“ teritorija puolimo operacijai vykdyti. Baltarusijos teritorijos Siversko kryptimi buvo fiksuojamas Rusijos karinės technikos gabenimas geležinkeliu ir kariniais transporto lėktuvais, o taip pat Baltarusijos dalinių judėjimas Ukrainos valstybės sienos kryptimi.

Anot Generalinio štabo, grėsmės, jog Rusijos pajėgos naudos karinius jūrų, oro ir antžeminius raketinius ginklus, išlieka – okupantai toliau taikosi į Ukrainos gynybos kompleksą, logistikos infrastruktūrą ir miestų gyvenamuosius rajonus. Rusijos pajėgos ir toliau aktyviai naudoja tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamus ginklus. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę okupantai toliau terorizuoja ir baugina vietos gyventojus, vykdo plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus. Tęsiasi karo nusikaltimų fiksavimas ir įkalčių rinkimas išvaduotose teritorijose.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo trečiadienio duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 150 lėktuvų, 135 sraigtasparnius ir maždaug 18,6 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 684 tankai, 1861 šarvuotis, 332 artilerijos sistemos, 107 raketų paleidimo sistemos, 55 oro gynybos sistemos, 1324 motorinės transporto priemonės, 7 laivai, 96 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Humanitarinė situacija

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo neišprovokuotą karą, savo namus Ukrainoje paliko daugiau nei 11 mln. žmonių. Tarptautinės migracijos organizacijos balandžio 1 dienos duomenimis, pačioje Ukrainoje namus paliko daugiau nei 7,1 mln. žmonių, JT pabėgėlių agentūros duomenimis, į užsienį išvyko dar 4,24 mln.

Trečiadienį Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja ir okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė informavo, kad balandžio 6 dienai buvo susitarta dėl 11 humanitarinių koridorių, įskaitant evakuaciją iš Mariupolio.

Vicepremjerė kartu su karinėmis administracijomis taip pat paragino Donecko ir Luhansko sričių gyventojus evakuotis, kol dar turi galimybę. „Civilius gyventojus skubiai reikia evakuoti dabar, nes vėliau jie bus apšaudomi ir kels pavojų savo gyvybei. Jie nieko negalės padaryti, o mes negalėsime padėti, nes paliaubos tuo metu bus praktiškai neįmanomos. Kol yra tokia galimybė, būtina evakuotis. Kol ji vis dar egzistuoja“, sakė ji.

Mariupolio miesto taryba vakar informavo, jog, siekdami nuslėpti savo nusikaltimus, okupantai mieste pradėjo naudoti mobiliuosius krematoriumus. Tarybos teigimu, šį nešvarų darbą rusai paliko kolaborantams „Žudikai slepia pėdsakus. Mariupolyje pradėjo veikti Rusijos mobilieji krematoriumai. Tarptautiniu mastu plačiai pripažinus genocidą Bučoje, Rusijos vadovybė įsakė sunaikinti visus savo armijos nusikaltimų įrodymus Mariupolyje. Prieš savaitę atsargiais skaičiavimais, žuvusiųjų skaičius siekė 5 tūkst. Tačiau atsižvelgiant į miesto dydį, katastrofišką jo sunaikinimo mastą, blokados trukmę ir įnirtingą pasipriešinimą, okupantų aukomis galėjo tapti dešimtys tūkstančių civilių“, teigiama pranešime. Anot miesto tarybos, būtent dėl to Rusija neskuba „uždegti žalios šviesos“ Turkijos misijai ir kitoms iniciatyvoms gelbėti ir visiškai evakuoti Mariupolį. Be to, žudomi visi galimi okupantų žiaurumo liudininkai.

Vicepremjerė informavo, jog teroristai yra pagrobę daug civilių ukrainiečių – merų, žurnalistų, savanorių, dvasininkų, pardavėjomis dirbusių moterų – žmonių, kurie niekada nėra paėmę ginklo. Taip pat pranešta, jog per 35 okupacijos dienas Hostomelyje dingo daugiau nei 400 žmonių – anot liudininkų, kai kurie jų yra žuvę, tačiau jų buvimo vieta vis dar nežinoma. Ukrainos generalinė prokurorė pareiškė, kad Rusijos kariai seksualiai išnaudojo moteris ir vyrus, vaikus ir pagyvenusius žmones. Chersono srityje Rusijos kariuomenė kankina pagrobtus vietos gyventojus. Mariupolio meras informavo, kad rusų teroristams numetus kelias sunkiasvores bombas ant vaikų ligoninės ir sunaikinus vieną iš miesto ligoninės Nr. 1 pastatų, beveik 50 žmonių buvo sudeginti gyvi.

Tarptautinė erdvė

Reaguojant į Maskvos invaziją, JT Generalinė Asamblėja ketvirtadienį balsuos dėl Rusijos narystės JT Žmogaus teisių taryboje sustabdymo, pranešė Asamblėjos pirmininko atstovė. Balsavimas vyks 17 val. Lietuvos laiku.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad nėra jokių ženklų, jog karas Ukrainoje gali greitai baigtis. „Turime būti realistai ir suvokti, kad tai gali trukti ilgai, daug mėnesių, netgi metų. Dėl šios priežasties turime būti pasirengę ilgam laikotarpiui tiek remiant Ukrainą, tiek taikant sankcijas ir stiprinant mūsų gynybą“, sakė J. Stoltenbergas prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Jungtinės Valstijos nedalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimuose, kuriuose dalyvauja Rusija, trečiadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen, rašo CNN. „Prezidentas Joe Bidenas aiškiai pasakė, ir aš tikrai jam pritariu, kad Rusija negali tęsti įprastos savo veiklos jokioje finansų institucijoje“, sakė J. Yellen.

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį paskelbė, kad blokas netrukus turės įvesti sankcijas visam rusiškų angliavandenilių eksportui, apkaltinę Maskvą karo nusikaltimais Ukrainoje, ypač Bučos mieste. ES taip pat turi „anksčiau ar vėliau“ įvesti sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektoriui, trečiadienį Europos Parlamentui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis.

ES ketina paskelbti sankcijas ir dviem Rusijos prezidento dukterims, trečiadienį naujienų agentūrai AFP pranešė Europos diplomatai. Šis ES diplomatų svarstomas žingsnis yra dalis naujų baudžiamųjų priemonių, kurių Vakarų šalys planuoja imtis, Ukrainos ir Vakarų lyderiams apkaltinus Kremliaus pajėgas masinėmis civilių gyventojų žudynėmis netoli Kyjivo.

Reaguodama į žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus, Naujoji Zelandija įves naujas sankcijas Rusijai, trečiadienį paskelbė vyriausybė. Visam importui iš Rusijos bus įvestas 35 proc. tarifas, be to, Naujoji Zelandija išplės galiojančius eksporto draudimus pramonės gaminiams, glaudžiai susijusiems su strateginėmis Rusijos pramonės šakomis, sakė užsienio reikalų ministrė Nanaia Mahuta.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Bučoje įvykdytos žmogžudystės neliktų nenubaustos. Prancūzija Tarptautiniam baudžiamajam teismui pervedė specialią 490 tūkst. eurų įmoką, kad padėtų išaiškinti nusikaltimus, pranešė šaltiniai Eliziejaus rūmuose Paryžiuje po maždaug valandą trukusio prezidentų pokalbio. Prancūzija taip pat galėtų teismui deleguoti du teisėjus ir 10 policininkų.

Turkijos ambasada Ukrainoje oficialiai patvirtino, kad grįžo į Kyjivą. Dėl karo ji laikinai buvo perkelta į Ukrainos pietvakarinį Černivcių miestą. Kyjive ambasada darbą pradėjo trečiadienį. Atstovybė Černivciuose veikė kaip Turkijos evakuacijų logistikos centras.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį sakė pasikalbėjęs su Vladimiru Putinu ir paraginęs jį nedelsiant skelbti paliaubas Ukrainoje bei pakvietęs Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos lyderius susitikti Budapešte.

Tarptautinei bendruomenei vis garsiau smerkiant įvykius, kuriuos Kyjivas vadina genocidu, Kinija trečiadienį pranešimus apie civilių gyventojų žūtis Ukrainos Bučos mieste pavadino „keliančiais didelį nerimą“. Pekinas lig šiol vengė smerkti jau penktą savaitę besitęsiančią Maskvos invaziją, kinų diplomatams siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp paramos savo artimai sąjungininkei ir ryšių su Vakarais palaikymo.