Reikšmingiausi Kovo 16-osios (21-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Kovo 16 dieną Rusijos kariai ir toliau vykdė raketų ir bombų smūgius Ukrainos kritinei karinei ir civilinei infrastruktūrai, pastarąją klastingai išnaudodami kaip šaudymo pozicijas ir dislokuodami ginklus bei karinę įrangą. Nuo apšaudymų daugiausia kentėjo Kijevo, Černihivo, Žitomiro, Vinicos, Sumų ir Donecko sritys. Teroristai aktyviai naudojosi Baltarusijos ir okupuoto Krymo aerodromų tinklu.

Tęsėsi šaudymai į taikius civilius, pagrobinėjimai. Černihive okupantai apšaudė žmones, stovėjusius eilėje prie duonos, buvo pagrobtas Skadovsko meras ir jo pavaduotojas. Į tai miestelio gyventojai sureagavo rusų kareiviams šaukdami „fašistai“, „okupantai“ ir „atiduokite mūsų merą, mes jį išrinkome“. Meras vėliau paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė, jog jį paleido.

Tai jau ne pirmas kartas, kuomet teroristai grobia Ukrainos miestų merus, kurie nepasiduoda okupantams ir nepripažįsta jų valdžios. Trečiadienį iš nelaisvės buvo išvaduotas Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

Popietės duomenimis, Rusijos pajėgos tęsė strateginę puolimo operaciją. Naktį Rusijos pajėgos bandė veržtis Kijevo link — joms nepasisekė, taigi teko pereiti prie gynybinės veiklos. Okupantai taip pat tęsė nesėkmingus bandymus blokuoti Charkivą. Sumų, Lebedyno ir Okhtyrkos miestai ir toliau buvo blokuojami. Nors agresoriai neatsisakė bandymų užimti Černihivo miestą, aktyvių puolimo operacijų, kovos 16-osio popietės duomenimis, nevykdė, bet bandė pergrupuoti kariuomenę ir nesėkmingai organizuoti logistinę paramą.

Rusijos pajėgos taip pat bandė įsitvirtinti pasienyje, pergrupuojant kariuomenę ir mėginant atkurti padalinių kovinį efektyvumą. Pranešta, kad Baltarusijos ginkluotosios pajėgos planuoja rotuoti dalinius, kurie dengia Baltarusijos ir Ukrainos sieną.

Popietės duomenimis, okupantams nepavyko nugalėti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir pasiekti Donecko ir Luhansko sričių administracinių sienų. Rusijos pajėgos iš dalies pasiekė tikslą Donecko kryptimi, tačiau buvo sustabdytos Mykolaivo kryptimi.

Okupantų karo laivai apšaudė jūros pakrantę Lebedivkos, Sanžeikos, Zatokos ir Bilenkės srityse. Pranešta, kad Rusijos lėktuvai bombardavo savo karius Luhansko srityje.

Artimiausiomis dienomis gali įvykti tiesioginės Ukrainos ir Rusijos prezidentų derybos dėl ugnies nutraukimo. Tai pranešė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mykhailo Podoliakas, duodamas interviu amerikiečių kanalui „PBS“. „Mes labai tikimės, kad artimiausiomis dienomis turėsime paliaubas. Rusai išnaudojo visus savo išteklius, kuriuos ketino panaudoti šiame kare“, – pridūrė jis.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis informavo Tarptautinio baudžiamojo teismo Hagoje prokurorą, kad Ukraina paėmė į nelaisvę apie tūkstantį rusų karių, jie duoda parodymus. Jis taip pat pranešė, kad Hagos teismo prokuroras Karimas Khanas jau yra Ukrainoje ir pradėjo dirbti, todėl už visus įvykdytus karo nusikaltimus okupantai atsakys.

Černobylio atominėje elektrinėje įkaitais tebelaikomi šimtas technikų, kurie dirba su ginkluota apsauga. Artimieji ir kolegos teigia, kad šie žmonės negali grįžti namo, yra išsekę fiziškai ir morališkai, neturi reikalingų vaistų, higienos priemonių ir kur išsimiegoti.

Okupantų nuostoliai

Trečiadienio ankstaus ryto duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 84 lėktuvus, 108 sraigtasparnius ir mažiausiai 13,8 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 430 tankų, 1375 šarvuočiai, 190 artilerijos sistemų, 70 raketų paleidimo sistemų, 43 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 819 motorinių transporto priemonių, 3 laivai/valtys, 11 dronų.

Tiesa, tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Okupantų moralinė ir psichologinė būklė ir toliau išlieka prasta.

Trečiadienio vakarą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos tarnyba atnaujino duomenis apie situaciją ir paskelbė, kad priešas toliau sulaukia įnirtingo Ukrainos gynybos pajėgų pasipriešinimo.

Okupantai patyrė didelių gyvosios jėgos ir įrangos nuostolių. Paskelbta, kad Ukrainos oro gynybos daliniai Odesos srityje sunaikino du naikintuvus, sraigtasparnį prie Mykolaivo ir naikintuvą bombonešį Černihivo srityje. Duomenys apie priešo nuostolius tikslinami.

Kadyrovas melavo

„Ukrainska Pravda“ šaltiniai Ukrainos saugumo tarnyboje patvirtino, kad praėjusią savaitę Čečėnijos Respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas Ukrainoje nebuvo. Ši informacija pasitvirtino patikrinus R. Kadyrovo telefonų duomenis. Ukrainos mobiliojo ryšio operatorių teigimu, šie numeriai per pastarąsias septynias dienas neprisijungė prie Ukrainos ryšio tinklų.

Kovo 13 dieną Rusijoje pasklido žinia, kad R. Kadyrovas yra Ukrainoje ir susitiko su čečėnų saugumo pajėgomis, dalyvaujančiomis kare prieš Ukrainą. Propagandistai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame esą įrodyta, kad R. Kadyrovas nuo Ukrainos sostinės nutolęs vos septynis kilometrus.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius, reaguodamas į šiuos pranešimus, sakė, kad „šios informacijos tikrumas šiuo metu tikrinamas, tačiau kai kurių šaltinių duomenimis, jis vakar buvo matytas Grozne [Čečėnijos sostinėje]. Tačiau iš Grozno į Kijevą nuvažiuoti užtenka paros. Visgi, jo pasirodymas čia nieko nelemia. Jeigu informacija pasitvirtins, sunaikinsime. Jei ne, tai padarysime kitą kartą.“

Humanitarinė situacija

Trečiadienio popietės duomenimis, apgultą Mariupolio uostamiestį humanitariniu koridoriumi paliko apie 20 tūkst. žmonių.

Tačiau kovo 15 dieną, paėmę įkaitais 400 civilių darbuotojų, okupantai  užgrobė intensyviosios terapijos ligoninės patalpas Mariupolyje ir naudojosi ligonine kaip apšaudymų pozicija. Tai sukėlė didžiulę grėsmę civilių judėjimui humanitariniais koridoriais.

Trečiadienio popietę Rusijos okupacinių pajėgų sunkioji artilerija smogė iš Mariupolio vykstančiai pabėgėlių kolonai. Buvo pranešta apie 5 sužeistuosius, tarp kurių – sunkios būklės vaikas.

Vakar okupantai tikslingai smogė ir Mariupolio širdyje esančiam Dramos teatrui. Lėktuvas numetė bombą ant pastato, kuriame, manoma, slėpėsi keli šimtai taikių mariupoliečių. Trečiadienio vakaro duomenimis, buvo vis dar neįmanoma įvertinti šio nežmoniško akto masto, nes Mariupolio gyvenamieji rajonai vis dar buvo apšaudomi.

Vėliau pranešta, kad tikslingai smogta ir Mariupolio „Neptūno“ baseinui, kur taip pat slėpėsi civiliai.

Kovo 14 dienos duomenimis, humanitariniais koridoriais visoje Ukrainoje pasinaudojo beveik 150 tūkst. žmonių, kurie buvo evakuoti į saugias vietas.

Jungtinių Tautų migracijos agentūra pranešė, kad nuo invazijos pradžios iš Ukrainos pabėgo jau daugiau nei trys mln. žmonių. Į Lenkiją pabėgo 1,8 mln. Į Ukrainą iš užsienio grįžo daugiau nei 300 tūkst. žmonių, dauguma jų — vyrai.

Prezidentas V. Zelenskis Kanados įstatymų leidėjams sakė, kad nuo invazijos pradžios žuvo 97 ukrainiečių vaikai. Jis taip pat eilinį kartą paragino sukurti neskraidymo zoną virš Ukrainos, tačiau NATO sąjungininkės, įskaitant Kanadą, eilinį kartą atmetė pasiūlymą.

Vakare pasirodė duomenys, kad nuo karo pradžios žuvo jau 103 vaikai. Apie tai pranešė generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Anot jos, karo nusikaltimai Ukrainoje fiksuojami 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Ji taip pat informavo apie bendrą karo nusikaltimų registrą adresu warcrimes.gov.ua, kurį visos teisėsaugos institucijos naudos nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose.

Kovo 16 dienos duomenimis, nuo karo pradžios žuvo jau penki žurnalistai. Per kautynes ​​netoli Kijevo žuvo prancūzų ir airių kilmės televizijos „Fox News“ operatorius ir ukrainietis, dirbantis JAV televizijos tinklo prodiuseriu. Taip pat žuvo dar du Ukrainos žurnalistai ir JAV dokumentinių filmų kūrėjas.

Tarptautinė erdvė

Ukraina tapo Europos elektros energijos sistemos dalimi — prisijungė prie Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklo (European Network of Transmission System Operators ENTSO-E). Kaip socialiniame tinkle Twitter pranešė prezidentas V. Zelenskis, „Ukrainos ir Europos energetikos sistemų sujungimas jau baigtas. Dabar mūsų elektra gali tekėti į Europą, o europinė – į Ukrainą“. Jis taip pat padėkojo Europos Sąjungos valstybėms narėms, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, už energetiką atsakingai Europos Komisijos narei Kadri Simson.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė apie 800 mln. dolerių (729,3 mln. eurų) naują paramą Ukrainai saugumo srityje. Pranešimas paskelbtas netrukus po to, kai prezidentas V. Zelenskis kreipėsi į JAV Kongresą.

Virtualiame kreipimesi į Kongresą V. Zelenskis minėjo Perl Harborą, Rugsėjo 11-osios išpuolius ir Martiną Liuterį Kingą jaunesnįjį, demonstravo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip Ukrainos miestus jau tris savaites naikina nuolatiniai Rusijos išpuoliai.

Baltieji rūmai taip pat pranešė, kad nepaisant pakartotinių Ukrainos raginimų NATO užtikrinti neskraidymo zoną, jų pozicija nepasikeitė. Į tai JAV prezidentas J. Bidenas sureagavo po trečiadienį Ukrainos prezidento kalbos, kur jis vėl ragino pakeisti JAV savo pozicijas.

J. Bidenas kovo 24 dieną dalyvaus neeiliniame viršūnių susitikime, kurį sušauks NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Prezidentas „aptars vykstančias atgrasymo ir gynybos pastangas reaguojant į neprovokuotą ir nepagrįstą Rusijos ataką prieš Ukrainą, taip pat siekdamas dar kartą patvirtinti […] geležinį įsipareigojimą NATO sąjungininkams“.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas yra kone vienintelis, kuris gali perkalbėti Vladimirą Putiną, teigia buvęs Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos (MI6) tarnybos vadovas seras Alexas Youngeris. „Iš visų žmonių pasaulyje, kurie gali daryti įtaką V. Putinui, sėdinčiam savo bunkeryje ir apsėstam didybės siekio atkurti Rusijos imperiją, […] iš visų žmonių, kurie gali jį paprotinti, tai [yra]Xi [Jinpingas]“, – sakė A. Youngeris, kurį cituoja „Sky News“.

Trečiadienį NATO generalinis sekretorius aljanso būstinėje susirinkusiems valstybių atstovams sakė, kad „pasaulis smerkia beprasmį karą“, kurį Maskva pradėjo prieš Ukrainą. „NATO sąjungininkai ir partneriai įveda beprecedentes sankcijas Rusijai, […] parama Ukrainai yra vieninga“. Anot jo, NATO „ilgus metus treniravo dešimtis tūkstančių Ukrainos karių ir teikė didelius kiekius kritinės įrangos, kad Ukraina išlaikytų savigynos teisę“.

Jis taip pat pareiškė, kad sprendimas dėl narystės NATO yra suvereni Ukrainos teisė, kurią NATO sąjungininkai gerbs, o Rusija neturi teisės vetuoti tokio proceso. „Ukraina yra suvereni, nepriklausoma tauta. Ji turi teisę pasirinkti savo kelią, o mes gerbiame demokratiškai išrinktos Ukrainos vyriausybės sprendimus. Taigi, ji turi nuspręsti, ar siekia narystės NATO, ar ne. Ir tada šiam klausimui turi pritarti 30 sąjungininkų, o ne Rusija, kuri bando vetuoti tokį procesą“, – sakė J. Stoltenbergas.

Europos Tarybos ministrų komitetas priėmė oficialų sprendimą, kad Rusija yra šalinama iš organizacijos. Antradienį Maskva pranešė pati pradedanti pasitraukimo iš ET procedūrą.  Rusija nustoja būti ET nare po 26 narystės organizacijoje metų.

JT aukščiausios instancijos teismas trečiadienį liepė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą ir išreiškė susirūpinimą dėl Maskvos naudojamos jėgos. „Rusijos Federacija turi nedelsdama sustabdyti karines operacijas, kurias ji pradėjo vasario 24 dieną Ukrainos teritorijoje“.