Reikšmingiausi Kovo 20-osios (25-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Kovo 20 dieną okupantai tęsė puolimo operaciją prieš Ukrainą, nors pastarosiomis dienomis padarė minimalią pažangą. Nuostolių patiria abi pusės, bet prasčiau sekasi okupantams. Pastarieji daugiausia dėmesio skiria nuostolių papildymui, sunaikintos technikos atkūrimui, logistikos problemų sprendimui, kovotojų  perkėlimui į pasienio su Ukraina zonas ir kt.

Išsikvėpę mūšio lauke, teroristai ir toliau su ypatingu žiaurumu atakavo kritinę Ukrainos infrastruktūrą ir civilius gyventojus, vykdė grobimus ir kitus karo nusikaltimus. Anot prezidento patarėjo Mykhailo Podoliako, dėl nesėkmių, patirtų puolant Ukrainą, okupantai pradėjo naudoti daugiau destruktyvios artilerijos ir paniškai pradėjo ieškoti gyvosios jėgos atsargų.

Siekdami įvesti kontrolę, laikinai okupuotose teritorijose agresoriai remiasi teroristiniais metodais, sąmoningai sudarydami sąlygas humanitarinei krizei. Pranešama, kad okupantai bando priversti vietos gyventojus bendradarbiauti, blokuodami humanitarinę pagalbą, tęsdami vietos pareigūnų grobimus, platindami lankstinukus su siūlymais kreiptis į okupacinę administraciją, gyventojams žadėdami anuliuoti kreditines skolas, teikti pirmenybę kolaboruojantiems verslininkams ir kt. Nepaisant okupantų pastangų numalšinti protestus, gyventojai ir toliau drąsiai eina į gatves.

Britų žvalgybos duomenimis, Rusijos pajėgos ir toliau siekia apsupti miestus, daugiausia Rytų Ukrainoje, bet per pastarąją savaitę padarė tik ribotą pažangą juos užimdamos. Rusija padidino beatodairiškus miestų teritorijų apšaudymus ir, tikėtina, toliau naudos galingą ugnies jėgą, kad palaikytų puolimus miestų teritorijose, siekdama apriboti savo ir taip didelius nuostolius tolesnių civilių aukų sąskaita.

Ukraina ir toliau veiksmingai gina savo oro erdvę — Rusijai nepavyko įgyti oro kontrolės ir ji daugiausia remiasi atakomis iš santykinai saugios Rusijos oro erdvės. Oro kontrolės perėmimas buvo vienas  pagrindinių Rusijos tikslų karo pradžioje, o tai, kad šie tikslai liko neįgyvendinti, gerokai apsunkino operatyvinę pažangą.

Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas pranešė, kad į Ukrainą atvyksta kovotojai, siejami su ypatingu žiaurumu garsėjančia samdinių grupuote „Wagner“. Pagrindinė nusikaltėlių užduotis – likviduoti aukščiausią Ukrainos karinę ir politinę vadovybę. Ankstesni tokie bandymai baigėsi nesėkme ir teroristų pašalinimu. Ukrainos žvalgyba taip pat informavo, kad tarp Rusijos verslo ir politinio elito formuojasi grupė įtakingų žmonių, oponuojančių prezidentui Vladimirui Putinui ir planuojančių jį nužudyti.

Taip pat pranešta, kad okupantai, nepasiekę savo tikslų per plataus masto agresiją prieš Ukrainą, toliau bando destabilizuoti Ukrainos valdžią, demoralizuoti visuomenę, žlugdyti pasipriešinimo judėjimą, lėtinti Ukrainos tarptautinį bendradarbiavimą. Vyriausiasis žvalgybos direktoratas taip pat informavo, kad Ukrainos kariuomenė, specialiosios tarnybos ir teisėsaugos institucijos puikiai žino apie Kremliaus planus ir kad „joks teroristinis išpuolis nepasiseks“.

Sekmadienio popietę Azovo batalionas pranešė, kad, panaudoję orlaivius, artileriją, įvairias sistemas ir tankus, okupantai Mariupolį toliau naikina sunkiąja karinio jūrų laivyno ginkluote – miestą iš jūros apšaudė keturi Rusijos kariniai laivai. Ukrainos vidaus reikalų ministerija informavo, kad Mariupolyje vyksta gatvių mūšiai, Ukrainos kariai toliau gina miestą, o priešas patiria negrįžtamų gyvosios jėgos ir technikos nuostolių.

Odesos karinės administracijos vadovas Maksimas Marčenko sekmadienio vakarą pranešė, kad Odesos regione vis dažniau naudojami nepilotuojami orlaiviai (dronai). Jis taip pat pridūrė, kad lygiagrečiai suintensyvinta ir Ukrainos priešlėktuvinė gynyba ir jau gaunami patvirtinimai apie numuštus Rusijos nepilotuojamus orlaivius.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas informavo, jog tikimybė, kad per artimiausias porą dienų Baltarusija stos į karą su Ukraina Rusijos pusėje, yra didelė. Anot šaltinių iš kariuomenės ir saugumo pajėgų, tokį sprendimą priėmė šalies vadovybė, nekreipdama dėmesio į Baltarusijos gyventojų ir kariškių pasipriešinimą. Ukrainos saugumo pajėgų atstovas pažymėjo, kad baltarusiai niekada niekur nekariavo, neturi kovinės patirties ir aiškių priežasčių karui su Ukraina. Jis mano, kad „Baltarusijos kariuomenė taps patrankų mėsa Ukrainos teritorijoje“.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo sekmadienio duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 96 lėktuvus, 118 sraigtasparnių ir maždaug 14,7 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 476 tankai, 1487 šarvuočiai, 230 artilerijos sistemų, 74 raketų paleidimo sistemos, 44 oro gynybos sistemos, 947 motorinės transporto priemonės, 3 laivai, 21 dronas.

Tiesa, tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau eliminavo daugybę aukšto rango Rusijos karininkų, tarp jų šešis generolus

Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk sekmadienį informavo, kad Ukrainoje oficialiai yra 562 rusų karo belaisviai.

Ukraina steigia Nacionalinį informacijos biurą, kurio tikslas – registruoti informaciją apie abiejų pusių karo belaisvius ir dingusius asmenis. Taip pat bus renkami duomenys apie civilius kalinius ir įkaitus.

Humanitarinė situacija

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros kovo 19 dienos duomenimis, nuo karo pradžios Ukrainą paliko beveik 3,4 mln. žmonių, virš 2 mln. jų kirto sieną su Lenkija. Tarp pabėgėlių – apie 1,5 mln. vaikų.  JT vaikų fondas ragina šalis, priimančias pabėgėlius iš Ukrainos, nustatyti griežtesnes apsaugos priemones vaikams, kuriems kyla didesnė prekybos žmonėmis rizika.

Humanitarinė padėtis tokiuose miestuose, kaip Mariupolis, išlieka katastrofiška – gyventojai susiduria su kritiniu ir galimai mirtinu maisto, vandens ir vaistų trūkumu. Donecko srities administracijos vadovas Pavlo‘as Kirylenko pranešė, kad okupantai siunčia Mariupolio gyventojus į filtravimo stovyklas, tikrina jų telefonus, paima dokumentus, ir pridūrė, kad, daugiau nei tūkstantis mariupoliečių buvo deportuoti.

Pranešama, kad Rusijos kariuomenė okupuotas ir apgultas vietoves Ukrainoje paverčia koncentracijos stovyklomis, kuriose civiliai badauja, o tai yra kankinimas ir tarptautinių žmogaus teisių dokumentų pažeidimas.

Anot Ukrainos parlamento žmogaus teisių komisarės Liudmylos Denisovos, nuo Rusijos agresorių bombardavimo į Manhušą ir Melekiną pabėgę Mariupolio gyventojai, badauja, okupantams blokuojant humanitarines vilkstines su maistu, vaistais ir būtiniausiomis prekėmis, o Černihivas kenčia nuo humanitarinės katastrofos, nes mieste nėra elektros, šilumos ir vandens. Ji pridūrė, kad „derybos dėl evakuacijos ir humanitarinio koridoriaus vyksta jau beveik savaitę, tačiau rašistai su tuo nesutinka“. L. Denisova taip pat pažymėjo, kad į Chersono sritį okupantai užblokavo 14 vilkikų su humanitarine pagalba — regiono nepasiekė daugelis vaistų, įskaitant insuliną, gyvybiškai svarbų nemažai daliai gyventojų. Taip pat humanitarinė pagalba negali pasiekti Charkivo, Luhansko, Donecko ir Kijevo regionų vietovių, kur vyksta karo veiksmai.

„Maisto ir vaistų atėmimas iš civilių yra ne kas kito, kaip kankinimas ir tiesioginis Ženevos konvencijos dėl civilių asmenų apsaugos karo metu, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimas“, pabrėžė žmogaus teisių komisarė. Ji paragino tarptautinę bendruomenę imtis ryžtingų veiksmų, siekiant priversti šalį agresorę nutraukti karą.

Tarptautinė erdvė

Šeštadienį Prancūzijos ir Ukrainos prezidentai telefonu aptarė, kaip būtų galima kuo greičiau pabaigti karą. „Šiandien kalbėjau su Prancūzijos prezidentu [Emmanueliu] Macronu. Kalbėjome apie tai, kaip galima pasiekti taiką, apie mūsų teritorijų išlaisvinimą, apie žmonių išgelbėjimą. Esu tikras, kad suprantate, jog derybos nėra lengvos ir malonios, tačiau jos būtinos dėl išgyvenimo. Ukraina visada ieškojo taikaus sprendimo, nes skaičiuojame kiekvieną žuvusį, mums svarbi kiekviena sugriauta šeima, kiekvienas sunaikintas namas. Mes esame ukrainiečiai ir mums žmogaus gyvybė yra neįkainojama“, — kalbėjo Volodymyras Zelenskis.

Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis paragino sugriežtinti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje. Jo šalis siūlo prekybos blokadą, kuri turėtų įsigalioti kuo greičiau.

Japonijos Ministras Pirmininkas Fumio Kishida ir Indijos premjeras Narendra Modis šeštadienį paragino nedelsiant sustabdyti smurtą Ukrainoje. Bendrame pareiškime, paskelbtame po aukščiausiojo lygio derybų Naujajame Delyje, F. Kishida ir N. Modis pabrėžė branduolinių objektų Ukrainoje saugumo svarbą ir įsipareigojo imtis veiksmų humanitarinei krizei karo draskomoje šalyje spręsti. Abu vadovai paragino „nedelsiant nutraukti smurtą“ ir pažymėjo, kad „nėra kito pasirinkimo, kaip tik dialogo ir diplomatijos kelias siekiant išspręsti konfliktą“.

Šeštadienį V. Putinas telefonu kalbėjosi su Liuksemburgo ministru pirmininku Xavieru Betteliu. Bandydamas pateisinti savo kariuomenės veiksmus, V. Putinas paminėjo „nesiliaujančias Ukrainos pajėgų raketų atakas prieš Donecką ir kitus Donecko liaudies respublikos bei Luhansko liaudies respublikos miestus, dėl kurių nukentėjo daug civilių gyventojų“.

Rusijos astronautai atvyko į Tarptautinę kosminę stotį ir per tiesioginį pokalbį su Žeme vilkėjo Ukrainos nacionalinės vėliavos spalvų aprangą – geltonus kostiumus su mėlynais akcentais. Rusijos atstovas paklausė, kodėl kostiumai būtent tokios spalvos. „Kiekvienas ekipažas renkasi sau kostiumus. Atėjo eilė ir mums pasirinkti. Iš tikrųjų pas mus susikaupė daug kostiumų būtent geltonos spalvos, todėl reikėjo jau ir juos „įdarbinti“, – atsakė ekipažo vadas Maskvos Dūmos deputatas Olegas Artemjevas.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sekmadienį socialiniame tinkle Twitter paskelbė, jog tyrimus dėl Rusijos karo nusikaltimų jau pradėjo šešios šalys: Estija, Lietuva, Lenkija, Slovakija, Vokietija, ir Švedija.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sekmadienį pareiškė, kad „laikas įrodys, jog Kinijos pozicija yra teisingoje istorijos pusėje“ dėl karo Ukrainoje. „Kinija ir toliau priims nepriklausomus sprendimus, paremtus įvykio esme ir objektyviu bei teisingu požiūriu. Niekada nepriimsime jokios prievartos ir spaudimo, taip pat prieštaraujame bet kokiems nepagrįstiems kaltinimams ir įtarimams Kinijai“, – CNN cituoja Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešimą.

Sekmadienį Australija paskelbė išplėsianti savo sankcijas Rusijai dėl invazijos į Ukrainą. Šalis nedelsdama uždraudė boksito ir aliuminio oksido, kuris yra reikalingas ginklų ir šaudmenų gamybai, eksportą į Rusiją. Šiuo draudimu siekiama paveikti aliuminio gamybą Rusijoje, kuri iki šiol iš Australijos įsiveždavo maždaug 20 proc. viso naudojamo aliuminio oksido. Ministras pirmininkas taip pat patvirtino, kad Australija atsakys į Ukrainos prašymą ir šaliai nemokamai suteiks 70 tūkst. tonų akmens anglies.

Sekmadienį Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad Rusija ir Ukraina padarė pažangą derybose, ir esą abi šalys netruks susitarti. Pasak M. Cavusoglu, jo šalis palaiko ryšius su abiejų šalių derybinėmis komandomis. Turkijos prezidento atstovas spaudai Ibrahimas Kalinas teigė, kad deramasi dėl šešių punktų: Ukrainos neutralumo, nusiginklavimo ir saugumo garantijų, vadinamosios „denacifikacijos“, kliūčių dėl rusų kalbos vartojimo Ukrainoje pašalinimo, separatistinio Donbaso regiono statuso ir 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo statuso.

SkyNews pranešė, jog Vokietija teigia sudariusi ilgalaikę energetinę partnerystę su Kataru, nes siekia tapti mažiau priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių.