Reikšmingiausi Kovo 21-osios (26-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Kovo 21 dieną okupantai tęsė puolimo operaciją prieš Ukrainą, nors pastarosiomis dienomis padarė minimalią pažangą – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas informavo, jog didžioji dalis okupacinių pajėgų uždavinių lieka neįgyvendinti.

Teroristai ir toliau klastingai atakavo kritinę Ukrainos infrastruktūrą ir civilius gyventojus, vykdė grobimus, plėšimus ir kitus karo nusikaltimus.

Kai kuriomis kryptimis agresoriai mėgino atlikti puolamuosius veiksmus, tačiau daugiausia dėmesio skyrė persigrupavimui, logistikos problemų sprendimui, kovotojų  perkėlimo į pasienio su Ukraina zonas klausimui, pilietinės visuomenės terorizavimui, mėginant ją palaužti, ir kt.

Dėl didelio žmogiškųjų išteklių trūkumo priešas yra priverstas prie Ukrainos sienos perkelti rezervą iš centrinių ir tolimųjų Rytų karinių rajonų, vykdyti slaptą mobilizaciją ir ieškoti paramos tarp sąjungininkų. Pranešta, jog agresoriai tęsia „mobilizaciją“ laikinai okupuotose teritorijose. Siekdami padidinti potencialių „šauktinių“ skaičių, Donecko regione okupantai padidino jų amžiaus cenzą nuo ​​55 iki 65 metų.

Britų žvalgybos duomenimis, nepaisant pažangos stokos, Kijevas tebėra pagrindinis Rusijos karinis tikslas ir artimiausiomis savaitėmis ji greičiausiai teiks pirmenybę bandymams apsupti miestą.

Pirmadienį aukštas NATO žvalgybos pareigūnas pareiškė, jog beveik mėnesį trunkantis Rusijos karas Ukrainoje artėja prie aklavietės, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nerodo noro nusileisti. „Nė viena pusė čia negali laimėti. Nė viena pusė nepasiduos“, – NBC News sakė jis.

Anot pareigūno, NATO neturi aiškios informacijos, ar V. Putinas ketina laikytis maksimalistinės strategijos užimti visą Ukrainą arba didžiąją jos dalį, tačiau tvirtino, kad pastarosiomis dienomis Rusija aiškiai išplėtė savo taikinius, smogdama ir Vakarų Ukrainai, kuri karo pradžioje beveik nenukentėjo.

Neįvardytas NATO pareigūnas NBC News taip pat sakė, kad artima Rusijos sąjungininkė Baltarusija netrukus gali atakuoti Ukrainą ir galimai ruošiasi leisti Rusijai savo  teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas taip pat informavo, jog Rusijos specialiųjų tarnybų provokacijų tikimybė Baltarusijos objektuose Volynės kryptimi, siekiant įtraukti Baltarusijos ginkluotąsias pajėgas į karinę operaciją prieš Ukrainą, išlieka aukšta.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog taikos derybų klausimai dėl saugumo garantijų ir laikinai okupuotų teritorijų galėtų būti sprendžiami visos Ukrainos referendumu. V. Zelenskio teigimu, saugumo garantijų klausimas apims Ukrainos konstitucinius ir įstatymų pakeitimus.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo pirmadienio duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 97 lėktuvus, 121 sraigtasparnį ir maždaug 15 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 498 tankai, 1535 šarvuočiai, 240 artilerijos sistemų, 80 raketų paleidimo sistemų, 45 oro gynybos sistemos, 969 motorinės transporto priemonės, 3 laivai, 24 dronai. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Remdamasi pranešimais, kuriuose buvo pateikta konkreti informacija apie žuvusiuosius, BBC Rusijos naujienų tarnyba sudarė 557 patvirtintų žuvusių rusų karių sąrašą, nors, kaip praneša pati, skirtingi Rusijos administraciniai regionai turi skirtingus požiūrius į informacijos apie žuvusiuosius skelbimą, pateikdami skirtingus skaičius. Kai kuriuose Rusijos regionuose žiniasklaida, iš pradžių pranešusi apie Rusijos karių žūtį, vėliau pranešimus atšaukia arba ištrina.

Tarp BBC patvirtintų žuvusiųjų – vienas generolas majoras, septyni pulkininkai, mažiausiai devyni pulkininkai leitenantai, mažiausiai dvidešimt majorų ir mažiausiai septyniasdešimt jaunesniųjų karininkų. Taip pat sąraše – dešimtys desantininkų ir mažiausiai septyni Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) specialiųjų pajėgų pareigūnai. Tarp žuvusiųjų yra keli Specialiosios paskirties mobiliojo būrio (OMON) pareigūnai iš įvairių Rusijos regionų, taip pat elitinių Rusijos gvardijos specialiųjų pajėgų padalinių kovotojai.

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Tsichanouskaya‘os patarėjas Franakas Viačorka socialiniame tinkle Twitter informavo, kad „Baltarusijos partizanai“ sudaro kliūtis, trukdančias Rusijos kariams veržtis į Ukrainą. „Baltarusija – partizanų kraštas. Mūsų didvyriai stabdo Rusijos traukinius, gadina rusų techniką, dalija lankstinukus, kad Baltarusijos kariai nepatektų į Ukrainą“, – rašė jis ir išplatino žemėlapį, kuriame dokumentuojami Baltarusijos partizanų veiklos rezultatai.

Kiek anksčiau, kovo 19 dieną, TV kanalui „Nastoyashchee vremia“ Ukrainos valstybinio geležinkelio vadovas Oleksandras Kamyshinas sakė, jog kreipėsi į Baltarusijos geležinkelininkus, kad jie „nevykdytų baudžiamųjų įsakymų ir negabentų Rusijos karinių pajėgų Ukrainos kryptimi“. Jo teigimu. tuo metu Rusija nesinaudojo geležinkelio susisiekimu tarp Ukrainos ir Baltarusijos. Anot O. Kamyshino, „tarp baltarusių, o ypač tarp geležinkelininkų, vis dar yra sąžiningų žmonių“ ir jis yra „dėkingas Baltarusijos geležinkelininkams už tai, ką jie daro“.

Humanitarinė situacija

Pirmadienį Ukrainos užsienio reikalų ministerija paskelbė, jog kovo 19 dieną okupacinės pajėgos iš Donecko ir Luhansko sričių į Rusijos Federacijos teritoriją neteisėtai ištrėmė 2389 vaikus. Priverstinis civilių, įskaitant vaikus, perkėlimas į valstybės agresorės teritoriją prilygsta pagrobimui.

„Tokie veiksmai yra šiurkštus tarptautinės teisės, ypač tarptautinės humanitarinės teisės, pažeidimas. Naikindama namus ir žudydama tėvus, Rusijos Federacija atima tėvų globą iš Ukrainos vaikų ir kelia tolesnį pavojų jų gyvybėms Rusijoje“, – teigiama ministerijos pranešime, kuriame tarptautinė bendruomenė taip pat raginama „reaguoti į neteisėtą vaikų išvežimą, didinti spaudimą Rusijai, kad ji sustabdytų barbarišką karą prieš Ukrainos žmones“.

Pirmadienį Rusijos karinės jūrų pajėgos toliau blokavo Ukrainos pakrantę ir raketomis smogė taikiniams visoje Ukrainoje. Britų žvalgybos duomenimis, tikėtina, kad pakrantės blokada pablogins humanitarinę situaciją, todėl gyvybiškai svarbios atsargos nepasieks gyventojų. Nors evakuacija iš Mariupolio pamažu vyksta, humanitarinė katastrofa tęsiasi. Apšaudomi iš miesto bėgantys civiliai, yra sužeistų vaikų, vieno būklė kritinė.

Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų ministrė Iryna Vereshchuk informavo, kad Mariupolyje vis dar liko apie 100 tūkst. žmonių. Civilių aukų skaičius mieste nuolat auga ir kovo 21 dieną pasiekė daugiau nei 3 tūkst. žmonių, CNN pranešė Azovo būrio vadas majoras Denysas Prokopenko. Tačiau, anot jo, tikslaus žuvusiųjų skaičiaus įvardyti neįmanoma, nes „žmonės laidojami masinėse kapavietėse, be vardų. Daugelis kūnų liko nepalaidoti gatvėse. Kai kurie žmonės liko įstrigę po nuolaužomis, palaidoti gyvi“.

Pirmadienį Ukrainos saugumo tarnyba informavo apie išaugusius marodieriavimo mastus. Rusijos kariai atvirai giriasi artimiesiems gauta „nauda“. Vienas jų perklausytame pokalbyje sakė, kad Ukrainoje praturtėti lengva: tereikia įeiti į bet kurį butą ir pasiimti ką tik nori. Kitas rusų karys savo žmonai skambino naudodamas ukrainietišką SIM kortelę, kurią „rado“ kartu su pačiu telefonu. Tačiau tai nebuvo vienintelis jo trofėjus – jis gyrėsi 40 tūkst. JAV dolerių kainuojančiu laikrodžiu, „PlayStation 4“ ir 80 tūkst. Ukrainos hrivinų. Kareivis sakė, kad kai kurie jo kovos draugai „grįš namo ir sumokės būsto paskolą“.

Tarptautinė erdvė

Sky News informavo, jog į Rusijos užsienio reikalų ministeriją iškviestam JAV ambasadoriui pranešta, kad Rusijos ir JAV santykiai yra prie nutraukimo ribos. Pasak Rusijos diplomatų, prie to prisidėjo Joe Bideno komentarai, kuomet praėjusią savaitę šis Rusijos prezidentą pavadino karo nusikaltėliu.

Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala mano, kad „vienintelis būdas sustabdyti V. Putiną“ yra vieningas Europos požiūris į Rusiją ir sankcijų taikymas. Rusijos prezidentą jis taip pat pavadino karo nusikaltėliu.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ir gynybos ministrai pirmadienį susitarė dėl gynybos strategijos, skirtos sustiprinti bloko karinę įtaką, įskaitant 5 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgų sukūrimą. Planas, rengtas dvejus metus, paskutinę minutę buvo perrašytas, siekiant daugiau dėmesio skirti Rusijos grėsmei po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą. „Tai nėra atsakymas į Ukrainos karą, bet tai yra atsakymo dalis “, – prieš bloko užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimą sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Kai pradėjome dirbti, negalėjome įsivaizduoti, kad paskutinę akimirką prieš patvirtinimą situacija bus tokia bloga, ir Europa susidurs su tokiu dideliu iššūkiu“, – kalbėjo jis. J. Borrellis taip pat pasmerkė Rusijos puolimą prieš Ukrainos Mariupolio uostamiestį kaip „didžiulį karo nusikaltimą “.

Pirmadienį Europos Komisijos narys, atsakingas už plėtrą ir kaimynystę, Olivéris Várhelyi`is paskelbė, kad EK žada kuo greičiau parengti oficialią išvadą dėl Ukrainos pasirengimo gauti kandidatės į ES statusą. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja artimiausiomis dienomis turėtų balsuoti dėl rezoliucijos humanitarinės pagalbos Ukrainai gerinimo klausimu. Anksčiau šį mėnesį Asamblėja balsavo už rezoliuciją, kuria dar kartą patvirtinamas Ukrainos suverenitetas, nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas.