Reikšmingiausi kovo 27-osios (32-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Nepaisant pranešimų, kad agresorių karo tikslai buvo susiaurinti iki rytinės Ukrainos dalies, ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo sekmadienio ryto duomenimis, tikėtina, jog persigrupavusi ir sustiprinusi okupacines pajėgas, Rusijos kariuomenė gali bandyti apsupti Kijevą. Visgi, savaitgalį fronto linija išliko statiška.

Ukrainos karinės žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo teigimu, „po nesėkmių prie Kijevo ir nesugebėjimo nuversti Ukrainos centrinės valdžios [Vladimiras] Putinas jau keičia pagrindines veiklos kryptis – tikslas dabar yra Pietūs ir Rytai. Galbūt jis svarsto „korėjietišką“ scenarijų Ukrainai“.

Anot jo, okupantai dabar bandys įvesti skiriamąją ribą tarp okupuotų ir neokupuotų Ukrainos regionų – kitaip tariant, „sukurti Šiaurės ir Pietų Korėją Ukrainoje“, nes V. Putinas „tikrai nesugeba „praryti“ visos valstybės“.

Britų žvalgybos duomenimis, agresoriai ir toliau smogė į taikinius visoje Ukrainoje, įskaitant daugybę civilių tankiai apgyvendintų teritorijų.

Laikinai okupuotose teritorijose agresoriai toliau terorizavo ir baugino vietos gyventojus. Užfiksuota nemažai plėšimo, turto vagysčių ir žmonių grobimo atvejų.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo sekmadienio duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 121 lėktuvą, 127 sraigtasparnius ir maždaug 16,6 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 582 tankai, 1664 šarvuočiai, 294 artilerijos sistemos, 93 raketų paleidimo sistemos, 52 oro gynybos sistemos, 1144 motorinės transporto priemonės, 7 laivai, 56 dronai.

Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Generalinio štabo duomenimis, okupantai atitraukia savo karius į Baltarusiją, siekiant evakuoti sužeistus ir sergančius karius, rotuoti didelius nuostolius patyrusius dalinius, taip pat apsirūpinti maistu, kuru ir amunicija.

Generalinio štabo vertinimu, okupantų  moralinė ir psichologinė būklė išlieka prasta. Pranešama, jog agresorių karinių vilkstinių maršrutuose Baltarusijos teritorijoje fiksuojami atvejai, kuomet Rusijos kariai parduoda maisto atsargas ir degalus arba keičia  juos į alkoholį.

Generalinis štabas taip pat informavo, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį nusišovė okupantų 13-ojo tankų pulko, priklausančio Kantermyrivsko divizijai, vadas. Sergey‘us Kiselis buvo atleistas dėl didžiulių nuostolių ir Rusijos invazijos į Ukrainą nesėkmių. Savižudybė įvyko po to, kai Ukrainos gynėjai išlaisvino Trostjaneco miestą Sumų srityje.

Humanitarinė situacija

Šeštadienio vakarą vicepremjerė ir laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų reintegracijos ministrė informavo, jog dešimtimi sutartų humanitarinių koridorių (daugiausia iš Mariupolio) buvo evakuoti 5208 civiliai gyventojai ir pristatyta 80 tonų humanitarinės pagalbos.

Sekmadienio rytą Mariupolio meras Vadymas Boichenko pranešė, kad maždaug pusė Mariupolio gyventojų išvyko iš miesto – anot jo, vos prasidėjus karui ir dar veikiant geležinkelio bei magistraliniam susisiekimui, Mariupolį paliko beveik 140 tūkst. civilių, paskui dar 100 tūkst., o vėliau humanitariniais koridoriais į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontroliuojamas Ukrainos teritorijas pasitraukė dar 60 tūkst. žmonių. Tačiau, anot Mariupolio mero, 20 – 30 tūkst. miesto gyventojų okupantai ištrėmė į Rusijos okupuotą Ukrainos dalį arba į pačią Rusiją.

Ukrainos generalinės prokuratūros ir vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo invazijos pradžios žuvo 136 vaikai ir apie 200 buvo sužeisti. Dėl karo veiksmų intensyvumo vis dar neįmanoma nustatyti tikrojo žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus.

Generalinės prokurorės teigimu, nuo karo pradžios žuvo jau 12 žurnalistų.

Bendras užregistruotas nusikaltimų skaičius: 2869 agresijos aktai ir karo nusikaltimai bei 1696 nusikaltimai nacionaliniam saugumui.

Tarptautinė erdvė

Prancūzija, Turkija ir Graikija tikisi per artimiausias kelias dienas surengti humanitarinę operaciją, skirtą evakuoti žmones iš apgulto Mariupolio.

Anot Turkijos užsienio reikalų ministro Mevluto Chavushoglu, Rusijos oligarchai, kuriems Vakarų šalys taiko sankcijas, gali ir toliau užsiimti verslu Turkijoje, jei jie laikosi tarptautinės teisės. Tai jis pareiškė Kataro Dohos forume.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss šeštadienį pareiškė, kad šalies sankcijos Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą galėtų būti atšauktos, jei Maskva įsipareigotų visiškai nutraukti ugnį ir išvestų savo karius.

Popiežius Pranciškus Ukrainai dovanoja greitosios pagalbos automobilį, kurį į Ukrainą nuveš jo labdaros paskirstymą koordinuojantis kardinolas Konradas Krajewskis.

Joe Bidenas ryžtingai pareiškė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas nebeturėtų vadovauti savo šaliai. „Dėl Dievo meilės, šis žmogus negali likti valdžioje“, pareiškė JAV prezidentas pačioje Varšuvos karališkojoje pilyje sakytos kalbos pabaigoje. Tai buvo rimčiausias J. Bideno raginimas pakeisti režimą Rusijoje, atspindintis reikšmingą Amerikos požiūrio į Maskvą pasikeitimą. Anksčiau JAV pareigūnai teigė, kad V. Putino nušalinimas nuo valdžios nėra jų tikslas.

Po prezidento J. Bideno replikos, jog V. Putinas „negali likti valdžioje“, valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas žurnalistams sekmadienį pareiškė, kad JAV neturi jokios strategijos kaip pakeisti Rusijos režimą. „Baltieji rūmai vakar vakare pabrėžė, kad paprasčiausiai prezidentui V. Putinui negali būti suteikta teisė kariauti ar vykdyti agresiją prieš Ukrainą ar bet ką kitą“, sakė A. Blinkenas vizito Jeruzalėje metu.

A. Blinkenas taip pat pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ketina suteikti Ukrainai „papildomą 100 mln. dolerių civilinę saugumo pagalbą“, paskelbė CNN. Šie pinigai skirti „sustiprinti Ukrainos vidaus reikalų ministerijos gebėjimus užtikrinti esminį sienų saugumą, palaikyti civilinės teisėsaugos funkcijas ir apsaugoti svarbią vyriausybės infrastruktūrą prezidento V. Putino iš anksto apgalvoto, neišprovokuoto ir nepagrįsto išpuolio akivaizdoje“, teigiama pareiškime.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį televizijos kanalui TVN 24 pareiškė, jog jam sunku suprasti Vengrijos premjero Viktoro Orbano poziciją dėl Ukrainos, kur žūsta tūkstančiai žmonių. Jis pažymėjo, kad Vengrija yra beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos energetiniu požiūriu. „Bet dabar, kai Rusija vykdo agresiją prieš Ukrainą, kai žūsta tūkstančiai žmonių, kai Rusijos armija bombarduoja gyvenamuosius namus, griebiasi nusikalstamų veiksmų tarptautinės teisės požiūriu, man sunku suprasti šią poziciją. Sunku ją suprasti ir todėl, kad ši politika Vengrijai labai brangiai kainuos“,  pabrėžė A. Duda.

Europos Sąjungos lyderiai susitarė, kad Briuselio pareigūnams bus suteikti įgaliojimai organizuoti bendrus dujų pirkimus, blokui patekus į keblią padėtį dėl didelių energijos išteklių kainų ir tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Nusprendėme – pirmąsyk – kad Europos Komisijai bus suteiktas mandatas vykdyti bendrus pirkimus. Prisiminkite, kad lygiai tą patį nusprendėme dėl vakcinų per COVID krizę“, žurnalistams sakė E. Macronas po ES viršūnių susitikimo Briuselyje.

E. Macronas taip pat perspėjo dėl žodinio karo Ukrainoje eskalavimo, praėjus dienai po to, kai J. Bidenas pavadino Rusijos vadovą V. Putiną skerdiku, ir sakė, kad jam neturėtų būti leista likti valdžioje. E. Macronas Prancūzijos žiniasklaidai pareiškė, kad tikslas yra paliaubos Ukrainoje, o tada – Rusijos karių išvedimas. Jis sakė, kad tai nebus įmanoma padėtį eskaluojant žodžiais ar veiksmais.