Reikšmingiausi kovo 29-osios (34-osios karo dienos Ukrainoje) įvykiai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo antradienio ryto duomenimis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsė gynybines operacijas Rytų, Pietryčių ir Šiaurės Rytų frontuose, sėkmingai stabdydamos priešą visomis kryptimis, o kai kuriose srityse netgi sėkmingai kontratakuodamos.

Britų žvalgybos duomenimis, Ukrainos pajėgos toliau vykdė vietines kontratakas į Šiaurės Vakarus nuo sostinės. Šios atakos buvo sėkmingos, ir rusai buvo išstumti iš daugelio pozicijų. Rusijos pajėgos tęsė puolimą Mariupolyje, nuolat intensyviai apšaudydamos miestą, tačiau miesto centras tebėra kontroliuojamas ukrainiečių, informavo britų žvalgyba.

Okupantai atitraukia dalį savo dalinių į Baltarusijos teritoriją, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo antradienio vakaro duomenimis, Charkivo srityje okupantų kariai pergrupuojami, siekiant juos perkelti į kitas sritis. Okupantų kariuomenė taip pat išveda atskirus dalinius iš Kyjivo ir Černihivo sričių, kad pagrindinės pastangos būtų sutelktos Donecko krypčiai.

Visgi, anot rusų derybininko Vladimiro Medinskio, šis manevras nereiškia ugnies nutraukimo. Neįvardytas JAV pareigūnas CNN sakė, jog tai taip pat nereiškia, kad grėsmės Kyjivui nebėra. Kitų neįvardytų JAV pareigūnų teigimu, Rusija tokį atsitraukimą dengs oro ir artilerijos bombardavimais, jie taip pat perspėjo, kad, jei tik mūšio sąlygos leis, rusai pajėgas gali sugrąžinti atgal.

Tuo tarpu Ukrainos operatyvinės ginkluotosios pajėgos, remdamosi tarptautinės žvalgybos bendruomenės „InformNapalm“ atstovo Mykhailo Makaruko pateikta informacija, naktį iš pirmadienio į antradienį pranešė, kad prie Ukrainos sienos Rusija toliau pergrupuoja karius ir kaupia techniką. Kursko srityje sukaupta daugiau karinės technikos, nei vasario 24 dieną, kuomet prasidėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, teigiama pranešime.

Antradienį agresoriai raketomis ir bombomis toliau atakavo karinę ir civilinę Ukrainos infrastruktūrą, terorizavo ir baugino vietos gyventojus, vykdė plėšimus, vagystes, grobimus ir kitus karo nusikaltimus Kyjivo, Zaporižės, Černihivo, Chersono ir Charkivo regionuose. Siekiant visiškai sunaikinti Ukrainos miestų infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus, apsunkinti logistiką bei sudaryti sąlygas humanitarinei krizei, priešas tikslingai koncentravosi į degalų saugyklas.

Kreipdamasis į Danijos Karalystės Folketingą, prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kasdien okupantai į Ukrainos teritoriją vidutiniškai paleidžia po 40 raketų. Jis pažymėjo, kad per kiek daugiau nei mėnesį į Ukrainą agresoriai paleido daugiau nei 1370 raketų ir pridūrė, kad visų naikinimo priemonių, kurias Rusijos kariai jau panaudojo prieš Ukrainos žmones, suskaičiuoti tiesiog neįmanoma.

Britų žvalgybos duomenimis, Rytų Ukrainoje buvo dislokuota ypatingu žiaurumu pagarsėjusi privati ​​karinė grupuotė „Wagner“. Pranešama, kad kovinėms operacijoms „Wagner“  gali dislokuoti daugiau nei 1000 samdinių, įskaitant vyresniuosius vadus. Dėl didelių nuostolių ir iš esmės sustojusios invazijos perkeldama „Wagner“ kovotojus į Ukrainą, Rusija greičiausiai buvo priversta pakeisti su jų dislokavimu susijusius prioritetus operacijų Afrikoje ir Sirijoje sąskaita, teigiama pranešime.

Anksčiau buvo pranešta, kad „Wagner“ planavo Ukrainos prezidento ir ministro pirmininko nužudymą. Prezidento patarėjas Mykhailo Podoliakas yra sakęs, kad V. Zelenskis jau išgyveno daugiau nei dešimt pasikėsinimų į jo gyvybę. Kitas prezidento patarėjas Oleksijus Arestovichius interviu BBC Ukrainos padaliniui antradienį sakė, kad okupantai vis dar neatsisako planų nužudyti V. Zelenskį. Anot jo, rusai keturis kartus šaudė tiesiai prie Prezidentūros. Be to, okupantai taikosi ir į aukščiausią karinę politinę vadovybę, įskaitant ir patį O. Arestovichių. „Jūsų nuolankus tarnas, beje, yra penketuke – tai iš operatyvinių duomenų“, sakė jis.

O. Arestovichius interviu BBC nesutiko atskleisti tikslių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostolių. „Žinoma, turime šiuos skaičius. Žinau juos beveik tiksliai, bet neįvardysiu iki karo pabaigos… Mes patiriame nuostolių, ir jie nemaži. Jie daug mažesni už rusų, bet jie nemaži“, sakė jis ir paaiškino, kad jokia kariuomenė neįvardija savo nuostolių vykstančio karo metu, nes tai yra karinė paslaptis ir gali padėti priešui įvertinti savo veiksmų efektyvumą.

Okupantų nuostoliai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo antradienio duomenimis, nuo karo prieš Ukrainą pradžios okupantai prarado 127 lėktuvus, 129 sraigtasparnius ir maždaug 17,2 tūkst. karių. Kiti priešo nuostoliai šiuo laikotarpiu: 597 tankai, 1710 šarvuočių, 303 artilerijos sistemos, 96 raketų paleidimo sistemos, 54 oro gynybos sistemos, 1178 motorinės transporto priemonės, 7 laivai, 71 dronas. Tikslus nuostolių skaičiavimas yra komplikuotas dėl didelio karo veiksmų intensyvumo.

Anot Generalinio štabo, priešas yra nusilpęs, dezorientuotas, didžioji jo dalis yra atskirta nuo logistikos, todėl okupacinių pajėgų vadovybė priešo dalinių kovinio potencialo sumažėjimą bando kompensuoti beatodairiška artilerijos ugnimi, raketų ir bombų atakomis, naikinant Ukrainos miestų infrastruktūrą.

Ukrainos kariuomenė antradienį sunaikino Rusijos karinio pramoninio sektoriaus pasididžiavimą, šarvuotį „Kamaz Typhoon“. „Tai – daugiafunkcinis didelio saugumo šarvuotas automobilis su originalia važiuokle. Jis priklauso MRAP (Mine-Resistant and Ambush Protected) transporto priemonių klasei. Ukrainos kariai padarė jį unikaliu – šitaip jis tikrai niekur kitur pasaulyje neatrodė“, šarvuočio sunaikinimą komentavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Tuo tarpu į nelaisvę paimtas okupantų karys Ukrainos saugumo tarnybai prisipažino, kad nelaisvėje jaučiasi geriau nei Rusijos armijoje. „Jei turėčiau galimybę kovoti už Ukrainą, duoti priesaiką, perkelti [į Ukrainą] savo šeimą ir likti čia, mielai tai padaryčiau“, sakė 21 metų Rusijos karys. Jis stebėjosi, kad nelaisvėje su juo elgiamasi humaniškai, laikydamas tai ryškiu kontrastu Rusijai.

„Kai kirtome sieną, pamatėme lavonus, apie 50 apgadintos technikos vienetų, o tada supratome, kad tai – tikras karas, o ne „speciali operacija“. Norėjome apsisukti ir išvykti, bet mums pagrasino egzekucija“, pasakojo kalinys. Visgi, jam pavyko „pabėgti“: 14 okupantų vyko į Rusiją, bet buvo sulaikyti. Šiuo metu su jais dirba Ukrainos saugumo tarnybos tyrėjai ir kontržvalgybos pareigūnai. Anksčiau Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė Rusijos agresorių pokalbius, kuriuose jie savo artimiesiems pasakojo, kad karas Ukrainoje pranoko Rusijos nuostolius Čečėnijoje.

Taikos derybos

Ukraina iš Vakarų šalių tikisi teisiškai įpareigojančių saugumo garantijų, kurios būtų lygiavertės NATO kolektyvinio saugumo garantijoms ar netgi tvirtesnės už jas. Ukrainos derybininko Davydo Arakhamia‘os teigimu, tokias garantijas užtikrinančios šalys galėtų būti nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės JAV, Kinija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, taip pat Turkija, Vokietija, Lenkija ir Izraelis. Anot prezidento patarėjo M. Podoliako, tarptautinis susitarimas dėl saugumo garantijų turės būti patvirtintas nacionaliniu referendumu.

Gavusi tokias saugumo garantijas Ukraina galėtų priimti neutralų statusą, o tai iš esmės reiškia stojimo į NATO siekių atsisakymą (kaip vieną brutalios invazijos priežasčių Maskva įvardijo NATO plėtros į Ukrainą „grėsmę“). Derybininko Oleksandro Chalyi teigimu, turėdama užsienio saugumo garantijas, Ukraina galėtų įsipareigoti į savo teritoriją nepriimti užsienio karinių bazių, tačiau tai negaliotų karinėms pratyboms su saugumą garantuojančiomis valstybėmis.

Tarptautinis susitarimas dėl šalies saugumo taip pat neturėtų užblokuoti Ukrainos narystės Europos Sąjungoje. Be to, Ukraina nori, kad saugumą garantuojančios valstybės įsipareigotų padėti jai stojimo procese.

Kad saugumo garantijos greičiau įsigaliotų, Ukraina siūlo laikinai atidėti Krymo ir okupuotų teritorijų Donbase klausimą, „laikinai neįtraukiant“ jų į susitarimą. Ukrainos delegacija taip pat siūlo, kad Rytų Ukrainos okupuotų teritorijų likimas būtų sprendžiamas per tiesiogines Ukrainos ir Rusijos prezidentų derybas. Atskirame sutarties punkte siūloma nustatyti, kad Krymo statusas būtų sprendžiamas per 15 metų truksiančių dvišalių derybų laikotarpį. Derybų metu Ukraina ir Rusija turėtų susilaikyti nuo karinės jėgos panaudojimo Krymo statuso klausimui išspręsti.

Anot prezidento patarėjo M. Podoliako, agresoriai demonstruoja pasirengimą „radikalioms paliauboms Kyjivo ir Černihivo frontuose, kurios leistų išspręsti reikšmingas humanitarines problemas“. Visgi, dalis ekspertų įspėja, kad agresorių manevrai atitraukiant pajėgas, gali būti apgaulingi, šiems viso labo siekiant pergrupuoti kariuomenę, išspręsti logistikos problemas ir tęsti puolimą.

Tarptautinė erdvė

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad antradienį įvykęs derybų raundas tarp Maskvos ir Kyjivo yra reikšmingiausias nuo derybų pradžios. Po tris valandas trukusių Rusijos ir Ukrainos delegacijų derybų M. Cavusoglu sakė, kad šios diskusijos yra „reikšmingiausia pažanga nuo derybų pradžios“.

JAV Prezidentas Joe Bidenas antradienį per pokalbį telefonu su Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vadovais aptarė naujausius įvykius, susijusius su Rusijos invazija į Ukrainą.

Vengrija antradienį pranešė, kad regioninis gynybos ministrų susitikimas neįvyks, Lenkijai ir Čekijai atsisakius jame dalyvauti dėl Budapešto pozicijos Rusijos invazijos į Ukrainą atžvilgiu. Vengrų gynybos ministerija savo pareiškime nurodė, kad „asmeninis V4 gynybos ministrų susitikimas bus surengtas vėliau“, turėdama omenyje Višegrado grupę, vienijančią Čekiją, Vengriją, Lenkiją ir Slovakiją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vėl kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pokalbio metu be kitų karo Ukrainoje klausimų buvo aptarta galima humanitarinės evakuacijos iš apsiausto Mariupolio operacija.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas ėmėsi iniciatyvos ištirti humanitarinių paliaubų Ukrainoje galimybes. A. Guterresas paprašė JT pasaulinių humanitarinių operacijų vadovo Martino Griffithso ištirti paliaubų galimybes ir žurnalistams sakė manantis, kad „atėjo laikas“ JT „imtis iniciatyvos“.

Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas Rafaelis Grossi‘is atvyko į Ukrainą „aptarti šios šalies branduolinių objektų saugos ir saugumo“, antradienį pranešė JT branduolinės energetikos priežiūros agentūra. Tai pirmasis R. Grossi‘o vizitas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau nei mėnesį. Maskvos pajėgos Ukrainos teritorijoje užėmė kelis branduolinius objektus. R. Grossi‘is kalbasi su aukšto rango vyriausybės pareigūnais ir per savaitės trukmės vizitą apsilankys vienoje iš Ukrainos atominių elektrinių, pranešė agentūra, bet nepatikslino, kurioje. Vizito metu bus gabenamos „gyvybiškai svarbios saugos ir saugumo priemonės“, įskaitant stebėjimo ir avarinę įrangą.

Rusija antradienį paskelbė iš šalies išsiunčianti keturis Lietuvos diplomatus ir taip atsakė į analogišką Vilniaus kovą priimtą sprendimą. „Diplomatinių misijų vadovams pareikštas griežtas protestas dėl provokacinių, niekuo nepagrįstų veiksmų išsiunčiant Rusijos ambasadų darbuotojus iš […] Baltijos valstybių“, sakoma pranešime. „Remiantis abipusiškumo principu, paskelbta apie nutraukiamas akreditacijas keturiems Lietuvos ambasados darbuotojams, trims Latvijos ambasados darbuotojams ir trims Estijos ambasados bei Estijos generalinio konsulato Sankt Peterburge Pskovo biuro atstovams“, nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Airija antradienį pranešė išsiunčianti keturis Rusijos diplomatus, žiniasklaidoje pasirodžius pranešimų, kad šios šalies ambasada Dubline yra tapusi šnipinėjimo židiniu. Užsienio reikalų ministras Simonas Coveney sakė, kad „keturių aukšto rango pareigūnų buvo paprašyta palikti valstybę“ dėl veiklos, „neatitinkančios diplomatinio elgesio tarptautinių standartų“.

Didžiausia pasaulyje sveikatai skirtų prekių gamintoja „Johnson & Johnson“ pranešė stabdanti asmens higienos priemonių tiekimą Rusijai. Anksčiau šį mėnesį JAV bendrovė skelbė nusprendusi stabdyti investicijas, reklamą ir klinikinius tyrimus Rusijoje, o  dabar „dėl didėjančio humanitarinės krizės masto imasi papildomų priemonių“.

Prancūzijos sporto prekių tinklas „Decathlon“ antradienį paskelbė stabdantis parduotuvių veiklą Rusijoje, praėjus kelioms dienoms, kai Kyjivas paragino boikotuoti šalyje agresorėje tebedirbančias prancūzų įmones.