Režisierius Juozas Javaitis atskleis filmo „Vieno buto istorija. Vincas Mykolaitis-Putinas“ paslaptis

Liepos 9 d. 16 val. kviečiame Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos konferencijų salėje žiūrėti dokumentinį filmą „Vieno buto istorija. Vincas Mykolaitis-Putinas“ ir susitikti su šio filmo režisieriumi Juozu Javaičiu, 2016 metų Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu.

Tiesioginę renginio transliaciją ir įrašą galėsite matyti bibliotekos „Youtube“ kanale.

Apie lietuvių literatūros milžiną Vincą Mykolaitį-Putiną yra daug rašyta, kurti dokumentiniai filmai, tačiau scenarijaus autorius ir režisierius Juozas Javaitis į šią asmenybę pažiūrėjo savitu rakursu, pateikė daug naujų įdomių faktų. Pasak autoriaus, jam svarbiausia buvo filmo turinys, jis papasakojęs tai, ką ir norėjęs papasakoti, naudojęs dokumentiką, pokalbius, vengęs vaidybinių elementų. Filmo konstravime gal kas įžvelgs ir J.Cortazaro kultinio romano „Žaidžiame „klases“ principą.

Antroji filmų dipticho „Vieno buto istorija“ dalis pasakoja apie butą Tauro gatvėje, taip vadinamame profesorių name, kur šiuo metu veikia Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus. Du dešimtmečius, nuo 1947 iki 1967 metų, čia buvo rašytojo namai.

Per Vinco Mykolaičio-Putino biografijos ir kūrybos faktus filme atsiskleidžia šviesuomenės gyvenimo sovietų okupuotoje Lietuvoje ypatumai. Pirmą kartą taip detaliai parodomas poeto žmonos Emilijos vaidmuo šeimoje, kurioje nuolat gyveno pora augintinių ir dažnai apsistodavo kiti įnamiai, giminaičiai. Filme prisiminimais dalijasi Emilijos ir Vinco Mykolaičių augintinis Vytautas Balčiūnas ir jo žmona Irena. Vertėja Irena Balčiūnienė visą gyvenimą kruopščiai rinko rašytojo šeimos gyvenimo faktus, išsaugojo savo anytos Emilijos Mykolaitienės asmeninį archyvą, jos dienoraščius, iš kurių filme sužinome apie literatūros šedevro „Altorių šešėly“ autoriaus asmeninio gyvenimo paslaptis bei vėlesnę Emilijos ir Vinco Mykolaičių šeimos dramą. Prieštaringi emociniai išgyvenimai persipina su sovietų okupacijos realybe ir paaštrėja, kai į filmo pasakojimą įsipina iki šiol vis dar paslaptimi išliekantis literatūrologės bei menotyrininkės Irenos Kostkevičiūtės išskirtinis dėmesys Putino asmenybei bei kūrybai.

Komentuodama Vinco Mykolaičio-Putino kūrybos išskirtinumą lietuvių literatūros tyrinėtoja, profesorė Viktorija Daujotytė filme akcentuoja, kad Putino asmenybės veikime išliko ontologinis laisvės lygmuo kaip pagrindinis atramos taškas: jeigu žmogus ir patenka įnelaisvę, – o Putinas į ją patekdavo, – tai žmogus sukaupia savo dvasines jėgas pasisukti į laisvę, prasmę, viršūnes, idealus.

Filmas sukurtas 2019 m., jo trukmė 90 min. Filme matysime archyvinę medžiagą iš asmeninių rašytojo ir valstybės archyvų.

Renginys iš projekto „Literatūros ir kino dienos bibliotekoje XI“, skirto populiarinti Valstybės kultūros ir meno premijomis (nacionaline ir vyriausybės) apdovanotų menininkų kūrybą Panevėžio regione.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos informacija