Kristina Kanišauskaitė – Šaltmerė
Autonominiai robotai jau ravi piktžoles, dronai padeda stebėti pasėlių būklę, o dirbtinio intelekto sprendimai naudojami analizuojant ūkiuose surenkamus duomenis ir priimant sprendimus dėl sėjos, tręšimo ar augalų apsaugos. Nors Lietuvoje autonominiai robotai dar tik skinasi kelią į ūkius, kitos išmaniosios technologijos jau tampa pažangių ūkių kasdienybe.
Kartu keičiasi ir specialistų poreikis – šiuolaikiniam žemės ūkio inžinieriui vis dažniau tenka dirbti su autonominėmis sistemomis, jutikliais, navigacijos technologijomis, skaitmeniniais duomenimis ir jų analize.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto mokslininkės dr. Indrės Bručienės, išmaniųjų ir robotizuotų technologijų plėtra keičia ne tik ūkiuose naudojamą techniką, bet ir kompetencijas, kurių šiandien reikia žemės ūkio inžinieriams. Šiandien nebeužtenka išmanyti vien techniką – vis svarbiau gebėti taikyti ir derinti skirtingas technologijas, analizuoti jų generuojamus duomenis ir priimti sprendimus, leidžiančius didinti ūkininkavimo efektyvumą bei mažinti poveikį aplinkai.
„Lietuvos žemės ūkis tampa vis tikslesnis. Vienas geriausių to pavyzdžių – kintamos normos technologijos, leidžiančios sėją, tręšimą ar augalų apsaugą pritaikyti pagal konkrečios lauko vietos poreikį. Tai leidžia efektyviau naudoti išteklius, mažinti sąnaudas ir priimti duomenimis grįstus sprendimus“, – sako mokslininkė.
Iš bandymų laukų – į realius ūkius
Robotizuotos technologijos žemės ūkyje sparčiai diegiamos visoje Europoje. Nors dalis jų vis dar tobulinamos ir bandomos, vis daugiau autonominių sistemų jau taikomos realiomis ūkininkavimo sąlygomis. Vienas pirmųjų tokių pavyzdžių Lietuvoje – autonominės sėjos ir piktžolių kontrolės robotas, pradėtas naudoti ekologiniame ūkyje dar 2021 metais.
„Viena perspektyviausių autonominių robotų taikymo sričių šiandien yra mechaninė piktžolių kontrolė, ypač ekologiniuose ūkiuose, kuriuose negalima naudoti cheminių herbicidų. „Mano atlikti lauko tyrimai ekologinių cukrinių runkelių pasėliuose parodė, kad robotinė technologija ne tik efektyviai kontroliavo piktžoles, bet ir turėjo mažesnį neigiamą poveikį dirvožemio fizikinėms savybėms nei įprasti metodai. Be to, tyrimai atskleidė, kad žmogaus darbo laiko poreikis sumažėjo nuo maždaug 85 iki 10 val. vienam hektarui, kartu nustatant palankesnius energetinius, ekonominius ir aplinkosauginius rodiklius“, – rezultatais dalinosi dr. I. Bručienė.
Kodėl robotų dar nėra kiekviename ūkyje?
Ne visos pažangios technologijos Lietuvos ūkiuose diegiamos vienodai sparčiai – autonominiai robotai kol kas naudojami pavieniuose ūkiuose ir bandomuosiuose projektuose, tačiau automatinio vairavimo sistemos, realaus laiko kinematinė (RTK) navigacija, kintamos normos technologijos, dronai ir įvairūs jutikliai jau tampa įprasta pažangių ūkių praktika.
„Tikėtina, kad ateityje robotų ir kitų išmaniųjų technologijų žemės ūkyje tik daugės. Kartu didės ir įvairių skaitmeninių duomenų kiekis, todėl vis svarbiau bus gebėti juos analizuoti, interpretuoti ir priimti jais pagrįstus sprendimus“, – sako dr. I. Bručienė.
Vis dėlto spartesnį robotizuotų technologijų diegimą vis dar riboja didelės pradinės investicijos. Robotų kaina priklauso nuo jų paskirties ir techninių galimybių, todėl vieni sprendimai kainuoja dešimtis, kiti – šimtus tūkstančių eurų. Tad tokios technologijos daugeliui ūkių vis dar išlieka ilgalaike investicija.
Pasak dr. I. Bručienės, technologijų diegimą lemia ne tik finansinės galimybės. Ne mažiau svarbios yra žinios, praktinė patirtis ir aiškus technologijų teikiamos naudos supratimas. Lietuvos ūkininkų apklausa parodė, kad sprendimą diegti išmaniąsias technologijas labiausiai skatina finansinė parama ir aiškiai pagrįsta ekonominė nauda.
„Technologijų diegimo sėkmė žemės ūkyje priklausys ne tik nuo techninių galimybių, bet ir nuo to, kaip greitai ūkininkai galės įvertinti jų praktinę naudą. Čia svarbus vaidmuo tenka mokslui – objektyviai įvertinti naujas technologijas ir pagrįsti jų efektyvumą“, – akcentavo dr. I. Bručienė.
Pasak jos, kai mokslas pateikia aiškius rezultatus ir pagrindžia technologijų naudą, ūkininkams lengviau apsispręsti jas diegti. „Be to, jaunimas šiandien aktyviai domisi robotika, dirbtiniu intelektu ir automatizavimu, tačiau ne visada žino, kad šios technologijos vis plačiau taikomos ir žemės ūkyje. Todėl svarbu matyti žemės ūkį ne tik kaip tradicinę, bet ir kaip technologijų pagrindu besikeičiančią sritį, kurioje reikalingi naujų kompetencijų turintys specialistai“, – teigia mokslininkė.
Laukas – viena sudėtingiausių aplinkų robotams
Visgi robotizacija žemės ūkyje vyksta lėčiau nei kai kuriuose kituose sektoriuose ne tik dėl didelių investicijų. Autonominė technika turi ne tik judėti lauke, bet ir realiuoju laiku įvertinti aplinką, atpažinti kliūtis bei kontroliuoti atliekamos technologinės operacijos kokybę.
„Lauko sąlygos nuolat keičiasi – skiriasi dirvožemio savybės, reljefas, augalų būklė, atsiranda kliūčių ar netikėtų situacijų. Kad robotai galėtų dirbti savarankiškai, jie turi gebėti šiuos pokyčius atpažinti ir tinkamai į juos reaguoti. Tam reikalingi įvairūs jutikliai, dideli duomenų kiekiai ir pažangūs algoritmai“, – aiškina dr. I. Bručienė.
Keičiasi ir žemės ūkio inžinieriaus profesija
Pasak mokslininkės, dar prieš porą dešimtmečių robotizuotos technologijos žemės ūkyje atrodė sunkiai įsivaizduojamos, tačiau šiandien jų plėtra vyksta gerokai sparčiau. Ateities ūkis bus dar tikslesnis, labiau automatizuotas ir grįstas duomenimis. Tačiau svarbiausius sprendimus ir toliau priims žmogus.
„Išmaniosios technologijos nepakeis žmogaus – jos keis jo darbo pobūdį. Ateities žemės ūkio inžinieriui reikės ne tik gerai išmanyti techniką, bet ir gebėti dirbti su duomenimis, vertinti technologijų efektyvumą, jų ekonominę naudą bei poveikį aplinkai. Būtent tokių kompetencijų poreikis darbo rinkoje nuosekliai didėja“, – akcentuoja mokslininkė.
