Robotizavimo naudą transporto sektoriuje jaučia ir be dirbtinio intelekto: žmogų sėkmingai pakeičia jau dabar

„Centų verslas“ – taip dažnai apibūdinamas transporto ir logistikos sektorius, kuriame veiklos efektyvumo didinimas yra nuolatinė siekiamybė. Pastarąjį dešimtmetį proveržį šioje srityje itin pakurstė skaitmeninės technologijos. Skaitmenizavimas ir robotizavimas tapo naujaisiais transportininkų burtažodžiais, padedančiais auginti bendrovių konkurencingumą ir išlaisvinti žmogaus kūrybiškąjį potencialą ten, kur jo labiau reikia. Kaip tai veikia?

Sprendžia praktines problemas

„Kiekvieno sektoriaus dalyvio tikslas – susikurti kuo labiau nuo žmogaus nepriklausomas, savarankiškai sprendimus priimančias sistemas“, – sako Europoje pirmaujančios kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko. Eksperto teigimu, tuo šis sektorius nėra unikalus – ko gero, sunku būtų rasti bendrovių, kurios nenorėtų išvaduoti savo darbuotojų iš rutininių darbų ir perkelti jų ten, kur būtinas kūrybiškas požiūris ar kuriama didesnė vertė.

„Skaitmenizuoti ir robotizuoti galima daugybę dalykų. Paprastai tai leidžia akivaizdžiai sumažinti kaštus ir kartu optimizuoti veiklą. Programinės įrangos algoritmai nepavargdami, be pertraukų ir be klaidų atlieka pasikartojančius procesus, tad darbuotojams galima deleguoti tokias užduotis, kurioms reikalingas kūrybiškesnis požiūris arba specifiniai įgūdžiai“, – aiškina pašnekovas.

Anot jo, transporto segmente robotizacija leidžia sėkmingai išspręsti ir ne vieną opią užduotį: jų išlukštenimas suteikia naudą tiek paslaugos teikėjui, tiek klientui.

„Galiu pateikti pavyzdį iš mūsų pačių gyvenimo. Anksčiau klientams užsakius kelių rinkliavų aparatus, visus reikalingus darbus atlikdavo žmonės. Jie gaudavo užsakovo laišką, suvesdavo duomenis į vidinę užsakymų valdymo sistemą, atsakingas darbuotojas imdavosi proceso vykdymo darbų. Tačiau ką daryti, jeigu klientas turi nesuprogramuotą ir darbui neparuoštą rinkliavos aparatą, o vilkikas į jo kiemą atvažiavo penktadienio vakarą, kai prasideda savaitgalis ir žmonės ilsisi?

Tam klientams sukūrėme internetinę formą, kur jie gali savarankiškai įvesti reikalingus duomenis. Tada mūsų vidinėse sistemose, pagal specialiai suprogramuotą algoritmą, reikalingi darbai atliekami automatiškai. Taip užsakovams atsirado galimybė dalį paslaugų aktyvuoti kelių rinkliavos aparatuose savarankiškai. Mes supaprastinome ir optimizavome procesą, o klientai gali greičiau naudotis paslaugomis. Šiame versle tai labai svarbu, nes kiekviena diena, kai vilkikas stovi, kainuoja pinigus“, – abipusę naudą paaiškina ekspertas.

Kitas daugybei vartotojų gerai žinomas tokių technologijų įdarbinimo pavyzdys yra vadinamieji pokalbių robotai: juos dažnai naudoja daugybę klientų užklausų priimančios bendrovės. Konkrečios veiklos specialistai numato paslaugų vartotojams galinčius kilti klausimus ir taip suprogramuoja įrangą, kad atsakymai internete ar telefonu būtų pateikiami neįsikišant žmogui.

Šis gali būti pakviečiamas tada, kai klientui nepavyksta gauti norimo atsakymo arba jo užklausa yra sudėtingesnė. Taip veiksmingiau naudojami ištekliai, sutaupomas klientų laukimo laikas, be to, dažniausiai klausimus galima užduoti ir atsakymą gauti bet kuriuo paros metu.

Paprasti efektyvūs sprendimai

Nors šiandien vienas populiariausių „burtažodžių“ yra dirbtinis intelektas, realią pagalbą verslui gali suteikti gerokai paprastesni sprendimai. A. Michejenko pažymi, kad tam tikrų procesų automatizavimas nė iš tolo neprilygsta dirbtinio intelekto potencialui, tačiau to paprasčiausiai ir nereikia. Tokio laipsnio programiniais sprendimais nesiekiama atverti naujų verslo galimybių, o tobulinamos jau esamos ar pašalinamos daugybei vežėjų puikiai pažįstamos problemos.

„Pavyzdžiui, egzistuoja šiek tiek išmanesnės telematinės sistemos, kurios apdoroja degalų kainų duomenis ir pateikia vairuotojui į jo kabinoje esančią planšetę. Taip jis mato pakeliui esančias degalines, į kurias rekomenduojama važiuoti pagal pasirinktą maršrutą“, – dar vieną pavyzdį pateikia pašnekovas.

Žvelgdami į platesnę perspektyvą, kurioje bendrovės galėtų pasitelkti ir sudėtingesnius įrankius, specialistai kol kas transporto sektorių vertina gana atsargiai. Jau žinoma, kad įvairūs gamintojai taiko dirbtiniu intelektu besiremiančias duomenų apdorojimo technologijas, kurios leidžia sekti transporto priemonių eksploatavimo charakteristikas ir nustato, kada gali prireikti remonto ar techninės apžiūros.

Tokie ir panašūs sprendimai padeda tausoti techniką ir prailginti jos naudojimo laiką. Be to, išvengus rimtesnių gedimų, galima sutaupyti kaštų ir išsaugoti geresnę technikos kainą antrinėje rinkoje.

Augančių kaštų fone – paprastumo ir lankstumo poreikis

A.Michejenko atkreipia dėmesį, kad transporto sektorius tampa vis sudėtingesnis ir vis imlesnis duomenų apdorojimui. Tai lemia tiek tiekimo grandinių pokyčiai, tiek atsirandančios naujos rinkliavos, kaip antai CO2 mokestis ir kiti kaštų augimą skatinantys veiksniai. Be to, skirtingose valstybėse nuolat atsiranda teisinio reguliavimo pokyčių, todėl rinkos dalyviams būtina išlaikyti kuo paprastesnes verslo operacijas, o pačioms bendrovėms išsaugoti maksimalų lankstumą.

„Skaitmeninės sistemos gali labai greitai įvertinti gausybę besikeičiančių veiksnių – to nepajėgtų padaryti joks žmogus. Tikiu, kad dirbtinio intelekto sprendimai padės dar labiau išplėsti šias galimybes, neapeinant nė vieno sektoriaus, o vežėjams, laikui bėgant, jie leis pasiūlyti papildomos naudos analizuojant duomenis ir teikiant vertingas įžvalgas“, – sako žinovas.