Rožinė svajonė – „Rožių traukinukas“

Vasara. Atostogų metas. Kur atostogauti? Dauguma svajoja apie egzotiškas šalis, vyksta į tolimas užsienio šalis… Veržiasi kuo daugiau pamatyti visokių įdomybių. Sugrįžta į savo kraštą ir viską pamiršta. Lieka tik nuotraukos ir prisiminimai.

Deja, ne visi sugrįžtą, nors mūsų Tėvynė laukia visų, kaip tikra Motina. O kokia ji graži ir nuostabi ta mūsų tėviškė! Tik reikia ją pastebėti, pakeliauti, pamatyti, pajusti Tautos Dvasią, kuri mus visus sujungia, suartina, naujai atrandame vienas kitą, susitinkame su pamirštais draugais. Šiam tikslui mus gamta kviečia į savo valdas.

Rekstino šilas (miškas). Kelionė „Rožių traukinuku“. Stotelė „Rekstino šilas“ yra siaurojo geležinkelio ruožo Panevėžys – Rubikiai devynioliktame kilometre. Čia 2001 metais siaurojo geležinkelio keleivių poreikiams įrengta poilsio aikštelė su miško baldais, pakyla muzikavimui bei aikštelė šokiams, laužavietė. Aikštelėje vienu metu gali iškylauti 500 žmonių. Ši vietovė yra žymi šalies turizmo traukos vietovė, dėl čia rengiamų tradicinių, kalendorinių iškylų, siejamų su Užgavėnėmis, Joninėmis, folkloro šventėmis: Siauruko gimtadienis – skrybėlių traukinys, iškyla – sveiki sulaukę šviežių bulvių, Rožių traukinys ir kt.

Rekstino miškas priklauso Europos Sąjungos saugomų gamtinių teritorijų tinklui, vadinamam NATURA 2000. Natūra 2000 saugo laukinius paukščius, retus gyvūnus ir jų buveines. Teritorijas jungia Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklas. Jis Lietuvoje užima 780 000 ha (12 % Lietuvos teritorijos). Šiame miške gyvena ir yra saugomos šios rūšys: tetervinų, mažųjų erelių rėksnių, lūšių, dėmėtų gegūžių. Miške galima sutikti vilkų, lapių, kiškių, stirnų, žalčių. Pavasarį miško šlaitus puošia žibuoklės, vasarą sirpsta mėlynės, rudenį žydi viržiai, gausu grybų, bruknių. Miške yra upelis Juosta hidrografinis draustinis, saugomi ekosistemos pavyzdiniai plotai. Mišką sudaro pelkiniai pušynai ir beržai, eglynai, mišrūs miškai su eglėmis, bei šlapieji juodalksniai.

Taigi, pabūti šiame Gamtos prieglobstyje, pasisemti stiprybės ir prasmingoje kelionėje pabendrauti su tautiečiais, pasinaudojant traukinuko „Siauruko“ paslaugomis, pirmiausia kilo idėja direktoriui Gintarui Kerbedžiui. Jam pritarė Rožyno bendruomenės pirmininkė Roma Šerplienė ir visa jos vadovaujama bendruomenė, todėl bendruomenės garbei buvo duotas pavadinimas poilsiavietei „Rožių stotelė“. Po ilgo darbo ir didelių pastangų 2014 metais „Rožių traukinukas“ išriedėjo į pirmą kelionę su linksmai dainuojančiais keleiviais….

„Rožių traukinuko“ šventinė kelionė tapo tradicija, pratęsta ir šiais metais liepos 11 –tą dieną, kurios nekantriai laukė ir dideli, ir maži, ir jauni, ir senesni dalyviai iš visos Lietuvos.

Sutartą valandą septynių vagonų „Rožių“ prisodintas traukinukas pajudėjo iš geležinkelio stoties ir vijosi rožinę svajonę, kuri virto realybe.

Šiandien dalijamės įspūdžiais ir gera nuotaika, už kurią esame dėkingi šventės organizatoriams, direktoriui G. Kerbedžiui, Rožių bendruomenės pirmininkei ir seniūnaitei Romai Šerplienei,Seimo nariui Domui Petruliui, miesto merui Ryčiui Mykolui Račkauskui, LVBOS pirmininko pavaduotojui, Kauno bendruomenių centrų asociacijos pirmininkui, profesoriui Ramūnui Navickui, kurie taip pat dalyvavo šventėje. Linksmino dainų ir šokių ansamblis „Miestelėnai“, damos šoko retro stiliaus persunkta nuotaika, romansų aidai skverbėsi gilyn į mišką, kuriame tarp mėlynių uogienojų tūpčiojo rožėmis papuoštos uogautojų skrybėlaitės. Lūžo stalai nuo atsivežtinių vaišių, drebėjo žemė nuo trepsinčių šokėjų, žaidimų, varžybų dalyvių išradingumo. Netilo mikrofonas nuo sveikinimų, nugalėtojų vardų, o paskelbta „rožių karalienė“ visa paraudo iš netikėtumo. Net suknelė pasidarė raudona, kaip rožė. Mano rožinė svajonė gavo tik princesės titulą, todėl šventės pratęsimas bus kitais metais, ir dar kitais… kol tapsiu Rožių karalienė. Žinau, kad visos senjoritos ir senjoros svajoja gauti karalienės titulą. Taip net pačią kasdienybę galime paversti pasaka, todėl reikia kuo daugiau tokių renginių. Paprastuose dalykuose kurti grožį ir džiaugsmą. Mano vyro sesuo Lolita atvyko iš Gargždų su dviem sūnumis, dar paaugliais specialiai dalyvauti šioje šventėje. Jos vaikai nuo mažens atostogas leido čia, pas senelę, kuri pasakodavo Siauruko nuotykius. Dažnai aplankydavo garvežiuką, sėdėdavo prie jo ir tikėjo, kad jis vėl vežios keleivius, kaip anas, iš „Ramunių stotelės“. Išsipildė jų svajonė: tik dabar važiavo į „Rožių stotelę“. Lolitai šis renginys labai patiko. Buvo nuostabu, neįtikėtina: vyksta stebuklai. Susitiko su įdomiais žmonėmis, sužinojo daug istorijų. „Man labai patiko garbaus amžiaus bendrakeleivių pasaulėžiūra“, – pasakojo Lolita, kuri pati organizuoja panašius renginius. Ji sako: „Rožių traukinukas“ unikalus, nes man tai buvo staigmena. Panevėžiui labai pasisekė, kad yra tokių kūrybingų žmonių, sugebančių uždegti žmonėms gyvenimo džiaugsmo židinį, nežiūrint amžiaus. Ši šiluma labai reikalinga ypač dabar, kai sąmoningai skleidžiama negatyvi informacija apie visokias grėsmes, karą, sėjama baimė, o vietos nebelieka džiaugsmui. Aikštelėje skambėjo senoviniai romansai, akordeono garsai glostė širdį, o aš su vaikais negalėjome atsidžiaugti mėlynių uogomis, kurių buvo tokia gausybė. Dar niekada nebuvau patyrusi tokios laimingos akimirkos. Tai – Dievo dovana man, kaip panevėžietei. O kad žinotumėt, kokia graži Žemaitija! Mano rožinė svajonė – kad visa mūsų Lietuva skambėtų bendra daina, kai jos geležinkelio siaurukais vinguriuos „Rožiniai traukinukai“.

Aš taip pat noriu palinkėti: būkite laimingi.

Sandra Zalieskienė
Rožyno bendruomenės atstovė.

2015.07.14