Rugilė Zumbrickaitė

„Mano kūrybinis kelias prasideda nuo mokytojos pateiktų užduočių. Kartais atrodo, kad tai tiesiog bandymai atlikti namų darbą, tačiau įsivažiavusi pradedu suvokti, kiek daug idėjų ir vizijų turiu, kaip man patinka kurti. Kartais kūryba atspindi mano nuotaiką, požiūrį į pasaulį”.

Po pirmos

Aš atmerkiu akis.
Adata aria arterijas.
BUM. BUM. BUM.
Cirkinasi
Du dideli debesys.
BUM. BUM. BUM.
Einu ežeru.
Fėjos, Faustas, Francas,
Gieda gaidžiai.
Harmonija.
Ir
Jis
Kartu.
Linksma.

Odė melui

Tau tereikia pakelti akis, – sako žemės kirminai.
Pamatyti saulę, – teigia kiaulė.
O taip. Mama visada žino, kada privalau pavalgyti. Žino ir tai, ką pasakyti mano psichiatrui. Bet aš nepykstu, aš tik gyvenu ir kasu duobę sau pačiam. Juk mama žino, kokio ji dabar gylio. Juk ji geriau žino. Kaip ir mano alkoholikas tėvas, kuris dabar ieško manęs savo vėmaluose. Ar tai bus jo gulbės giesmė, kas žino?
Nebent mano mama ir ta kiaulė, kurią šeštadienį kaime paskerdė.