S. Skvernelis apie premjero sprendimą: „Pats nesitikėjau ir darbą jau buvau susiradęs“

Saulius Skvernelis liko vidaus reikalų ministro poste, premjeras netenkino ministro pareiškimo atsistatydinti. Ar santykiai su prezidente ir Seimo pirmininke netaps kliūtimi produktyviam darbui? Ar sprendimas palikti S. Skvernelį poste – rinkimų pradžia? Kaip su ministru dirbs profsąjungos, palaikančios ministrą, tačiau tuo pačiu turinčios ginti pareigūnų interesus?

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris bei Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banel.

– Ministre, tapote rekordininku – turbūt trumpiausias ministro atsistatydinimas istorijoje. Kaip jaučiatės?

– Permainingai.

– Ar po dabartinio sprendimo jau galite pripažinti, kad pirmasis sprendimas nebuvo pagrįstas racionaliais politiniais situacijos vertinimais?

– Manau, kad buvo pagrįstas racionaliai. Gal buvo spontaniškumo, bet sprendimas buvo apgalvotas.

– Kodėl Jus perkalbėjo?

– Nenorėčiau sakyti, kad perkalbėjo. Ministro pirmininko pozicija tokia buvo nuo pirmos dienos, vertinimas darbų, kurie buvo atlikti: statuto įgyvendinimas, valstybės tarnybos skaidrumas, savivaldos reikalai, viešas saugumas, darbams, kuriuos galvojam, kad per artimiausius mėnesius reikia padaryti, yra premjero palaikymas. Tai visos vidaus reikalų ministerijos komandos darbų įvertinimas.

– Premjeras šioje situacijoje pasirodė įtakingas. O Jūs nemanote, kad savotiškai pasirodėte kaip besislepiantis už premjero nugaros?

– Premjeras yra tvirtas vyras, būtų galima pasislėpti, bet gyvenime man neteko slapstytis už nugarų. Vertinu premjero palaikymą, tam tikrus įsipareigojimus jaučiu.

– Laukėte, kol premjeras grįš iš vizito, kad priimtumėte sprendimą, kurio tikėjosi visi.

– Sunku pasakyti ar tikėjosi, iš principo ir darbą jau buvau susiradęs. Pats nesitikėjau. Vėlgi priimti galutinius sprendimus, kai ministras pirmininkas užsienyje irgi nebūtų etiška ir padoru. Paskyrimas įvyko man būnant užsienyje, tai bent atleidimas turėjo būti visiems proceso dalyviams būnant Lietuvoje.

– Kurioje srityje darbą susiradote?

– Man malonioje srityje.

– Sakote, kad Jums malonu, jog premjeras išreiškė pasitikėjimą. Ar nemanote, kad Jums, kaip politikui, nebelieka galimybės rinktis, su kokia partija, jeigu dalyvausite, dalyvausite Seimo rinkimuose?

– Aš į ministro poziciją atėjau kaip technokratas, ne partinis, daryti darbus, kuriuos būtina padaryti, o ne politikuoti. Noriu kadenciją tokiu pačiu statusu ir pabaigti. O pasirinkimai yra įvairūs. Jeigu dabar įsivelsi į rinkimus, nieko prasmingo nepadarysi.

– Koks iš Jūsų pusės būtų adekvatus atsidėkojimas?

– Vyriausybės programos ir reikalingų darbų padarymas.

– Premjerui ši situacija ir Jūsų korta išėjo į naudą. Jis savotiškai į vietą pastatė ir prezidentę ir Seimo pirmininkę, kurios dabar atsidūrė nelabai patogioje situacijoje.

– Reikia jo klausti, jis viešai išdėstė motyvus. Man, kaip žmogui, pareigūnui, tai yra priimtinas dalykas. Premjeras yra padorus, žmogiškas, net neabejoju, kad jis kalba nuoširdžiai.

– Kaip bendrausite su Seimo pirmininke? Ji siūlo jums paskaityti knygą, kurią skaito jos sūnus – „Būk vyras“.

– Bendravimo būdu. Tiek kiek reikia, tiek ir bendrausim. Tiek įstatymuose, tiek Seimo statute labai aiškiai pasakyta, koks mano, kaip ministro, santykis su Seimu. Nereikėtų painioti garbingos Seimo pirmininko pozicijos ir Seimo. Su Seimu santykiai visada buvo dalykiški ir konstruktyvūs. Darbus nudirbome dėka komitetų, frakcijų. Tos pamokos parodė, kad reikia daugiau bendrauti su Seimu. 75-ių Seimo narių, kurie išreiškė palaikymą, nuomonė man ypatingai svarbi.

– Gali strigti tam tikri projektai. Nemanot, kad bus kerštaujama?

– Procedūros labai aiškiai numatytos statute. Nenorėčiau tikėti, kad dėl asmeninių įsižeidimų būtų kenkiama valstybės interesams. Aišku, galima išbraukti klausimą iš darbotvarkės, bet yra ir seniūnų sueiga, Seimo valdyba, Vyriausybės pozicija. Jeigu pradėsime elgtis vaikiškai, žiūrėti, kur įkišti pagaliuką, kur nukeliausime, kaip valstybė?

– O kaip klostysis santykiai su prezidente? Nemanote, kad rizikuojate tapti kritikos objektu likusį laikotarpį, kurį dirbsite?

– Prezidentė kritiką išsako matyt pagrįstai ir motyvuotai. Nemanau, kad valstybės vadovas užsiiminėtų pigiu kerštu. Noriu priminti šalies vadovės pasisakymą, kad jei kritikuoja, mano, kad darbai vyksta, o nekritikuoja tik beviltiškų. Kol kritikuoja nesijaučiu beviltišku.

– Ko pats išmokote iš šios istorijos?

– Tokia patirtis, kurios negalima išmokti, perskaityti knygose, reikia pereiti per viską pačiam. Matosi, ko žmonės, jų žodžiai yra verti, kaip elgiasi, kokios vertybės, tikslai, koks realus užkulisinis politinis žaidimas. Dažnai būna, kad valstybės, žmonių interesai nueina į kitą planą ir prasideda ambicijos, nesuprantamos intrigos. To neturėtų būti, mes pakankamai brandi valstybė. Būnant šalia, ne viduje, dauguma žmonių nepatikėtų, kad taip gali būti, bet kai susiduri su realybe, matyt didžiausia gyvenimo mokykla.

– Pone Bruveri, premjeras netenkino ministro pareiškimo . Visi ženklai rodė, kad ministras liks poste. Ar buvo galima tikėtis kitokio sprendimo?

– Galbūt. Jeigu prezidentė būtų stipriau spustelėjusi situaciją ir patį ministrą, jis galbūt galėjo nukristi. Jeigu prezidentė būtų pasiryžusi eiti į stipresnį klinčą su valdančiąją koalicija ir vyriausybe, žinant premjero būdą, vargu, ar premjeras būtų taip laikęs S. Skvernelį.

– Kas lėmė, kad prezidentė nepaspaudė?

– Ji bijo reitingo. Čia ne pirmas ir ne paskutinis atvejis, kai prezidentė nežino, kaip kažkokia situacija gali atsiliepti jos reitingams.

– O kodėl Seimo pirmininkė nebijo?

– Seimo pirmininkė nelabai turi ko prarasti, nebent savo postą. Pagrindinė jos posto stabilumo garantija yra tai, kad valdančioji koalicija į jos vietą nelabai ką turi pasiūlyti. Jei ras, Seimo pirmininkės poste neliks labai greitai. Prezidentė išsigando, kad šokusi ant reitingo, kuris gali būti potencialiai didesnis negu jos, ji gali nukentėti. Nors progos įkąsti, pademonstruoti, kad neužmiršo Druskininkų pasienio istorijos, kai ministras gynė pareigūnus, nepraleido.

– Ar tai jau rinkimų pradžia?

– Vargu, kad tai buvo surežisuota viešųjų ryšių akcija. Šią istoriją su ministro pusiau atsistatydinimu vertinčiau kaip antrą seriją to serialo, kuris prasidėjo nuo I. Molotkovo su kalašnikovu pabėgimu. Aišku akivaizdu, kad ministrui atsistatydinti, nevertėjo.

– Ar čia ministras jau žaidžia rinkimuose, ar premjeras?

– Ministrui žaisti nereikia, visos kortos krenta jo naudai. O premjeras, valdančioji koalicija, pirmiausia socialdemokratai, šį ministrą bando išsaugoti, nes jis populiariausias ministras, jie tikisi, kad jo charizmos šviesa apšvies ir juos, ir Vyriausybę. Antra, socialdemokratai viešai pripažino, kad kalbina ministrą įsilieti į jų gretas. Jie tikisi, kad po simbolinio susitikimo prasidės ministro dreifavimo link socialdemokratų partijos procesas.

– Pone Banel, reiktų daryti išvadą, kad profsąjungos palaikė politikuojantį ministrą.

– Interpretuoti galima, kiek nori. Palaikėme darbus, kuriuos Vidaus reikalų ministerijoje pradėjo S. Skvernelis. Iki tol ten buvo atsitiktiniai praeiviai, juos domino gėlės ir visa kita. Žmogus supranta, ką daro, nori padaryti ir supranta atsakomybę. Jis atėjo ne būti, o padaryti konkrečius darbus. Dėl to mums buvo pakeliui.

– Jums nesvarbu, kad ministras įspraustas į tam tikrus rėmus? Premjeras lyg avansu suteikė jam pasitikėjimą, tikėdamasis, kad ministras ateis į partiją.

– Mus domina biudžeto klausimas. Skaičiais buvo manipuliuojama, Seime vardino vienus, Vidaus reikalų ministerija pateikinėjo kitus, prezidentė išsakė savo poziciją, šiandien vėl premjeras sako, kad gal tiek. Ministras, jeigu apsispręs dalyvauti politikoje, tai jo reikalas. Jei šis ar kitas ministras elgsis taip pat, kaip prieš tai buvę, tai profesinių sąjungų reakcija bus tokia pat, kaip tais laikais – negailestinga.

– Kaip profsąjungos kritikuos politiką, prieš tai išreiškę paramą?

– Labai paprastai. Jeigu ministras rytoj pradės sakyti, kad nieko nereikia, kaip daro kiti, kaip girdime iš Daukanto aikštės, Vyriausybės, Finansų ministerijos, kad teisėsaugai nereikia aprūpinimo, algų.

– (V. Bruveris) Šis ministras yra geras vidaus reikalų sistemos statutinių pareigūnų lobistas aukščiausiame politiniame sluoksnyje, jis atstovauja pareigūnų interesus. Jeigu jis sugebės padaryti bent šitą dalį vidaus reikalų sistemos darbuotojams, galime tiktai sveikinti. Dažniausiai ta sistema kentėdavo nuo to, kad ten ateidavo nekompetetingi politikai, kurie ir įsitraukdavo, ir paskęsdavo vidinėse sistemos rietenose.

– Ar po šiandieninio sprendimo S. Skvernelis gali rinktis, su kuria partija dalyvauti rinkimuose?

– (V. Bruveris) Kai esi taip apdainuotas ir apklotas gėlėmis, kai pati prezidentė tavęs prisibijo, esi laisvas rinktis. Apie visą politinę sistemą, kultūrą tai rodo, kad viskas susimaišė, nebėra jokių partinių kriterijų, ideologinių dalykų, barjerų. Užtenka būti populiariam buvusiam policijos vadovui, kuris savo populiarumą atsinešė. Dalia Grybauskaitė – ryškiausias šios tendencijos pavyzdys. Apgailėtinas mūsų politinės ir partinės nebrandos simptomas.

– Pone Banel, kokius reikalavimus kelsite ministrui per likusį laikotarpį?

– Yra konkretūs dalykai, apie kuriuos kalbėjome iki šio ministro atėjimo – „Programa 1000”, estai tai įgyvendino, tai realu pakartoti Lietuvoje, kalbu apie darbo užmokestį. Kitas dalykas – aprūpinimo dalis, Igorio su kalašnikovu istorija parodė spragas. 2016 m. reikia padaryti daug darbų, įtvirtinti žingsnius, kad sistema judėtų į priekį.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 17.20 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

Rasuolė Bauraitė