Savybės, kuriomis turi pasižymėti lyderis: Harvardo profesoriai atskleidė tai, ko nerasime vadovėliuose

Viskas paprasta: lyderis turi suprasti, iš ko susideda laimė, įkvėpti žmones būti laimingesniais nelaimingame pasaulyje ir mokėti priimti nesėkmes. Nors pasakyti lengva, o padaryti sunku, pasak Harvardo verslo mokyklos profesorių, būtent šie dalykai apibrėžia lyderystę. Tačiau kaip viso to išmokti?

Laimė nėra jausmas: trys makro elementai

Laimė nėra jausmas – tuo įsitikinęs Harvardo verslo mokyklos profesorius, dienraščio „The Atlantic“ apžvalgininkas, „The New York Times“ bestselerių autorius Arthuras C. Brooksas, kuris savo mintimis apie laimę pasidalins lapkričio 20-ąją Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, vyksiančioje Pasaulinėje lyderystės konferencijoje.

„Kalakuto kvapas nėra Padėkos dienos vakarienė, o laimė nėra jausmas. Kalakuto kvapas tėra Padėkos dienos vakarienės įrodymas, o patiriamas laimės jausmas yra tikrosios laimės įrodymas“, – sako A. C. Brooksas.

Jeigu vakarienė susideda iš baltymų, angliavandenių ir riebalų, tai laimė, anot profesoriaus, taip pat turi tris makro elementus. Tai – pasimėgavimas, pasitenkinimas ir prasmė. „Šių trijų dalykų reikia, kad taptume laimingesniais žmonėmis,“ – teigia A. C. Brooksas.

Anot profesoriaus, svarbiausią vaidmenį šioje laimės trijulėje sudaro prasmė: „Galiu ilgai išbūti be pasimėgavimo, galiu gyventi be pasitenkinimo, tačiau joks laimingas žmogus nė dešimties minučių neištvers be prasmės jausmo. Tai neįmanoma.“

Norint laimės formulę pritaikyti savo gyvenime, reikalingi įpročiai, o laimingiausių žmonių įpročiai, pasak A. C. Brookso, yra tikėjimas, šeima, draugai ir darbas.

Nelaimingo pasaulio priežastys

Profesorius atkreipia dėmesį į tris dalykus, pasauliniu mastu sudrumstusius laimės klimatą.

„Pirmoji laimės klimato problema įvyko maždaug 2008–2012 metais. Ne, tai – ne finansų krizė, – sako A. C. Brooksas. – Maždaug tuo metu visas pasaulis įsigijo išmaniuosius telefonus ir įsistebeilijo į juos pamiršdamas santykius. Kita, palyginus neseniai patirta krizė buvo koronaviruso pandemija, dar labiau sustiprinusi technologines tendencijas ir vienatvę.“

Trečias dalykas, pamažu stumiantis mus žemyn ir apie kurį kalbame mažiausiai, nors lyderiai turėtų į tai atkreipti dėmesį, yra neapykanta: „Politika, aktyvizmas, visa persmelkianti ideologija – neįmanoma nueiti į bažnyčią nesusiduriant su ideologija, negali nueiti į kavinę neišgirdęs apie politiką. Taip jau susiklostė, kad viskas, apie ką kalbame, tėra skirtumai, patiriami konfliktai, kaimynai, kurių nemėgstame, nes jie balsuoja už tą kitą vyruką. Šitaip gimsta neapykanta ir panieka.“

Pasak profesoriaus, norint telkti žmones, reikia kilstelėti juos, suvienyti laimės bei meilės ryšiais, o tą padaryti gali tik stiprios asmenybės.

Nesėkmė – pažangos dalis, tačiau suklysti bijome

Tikri lyderiai turi mokėti ir teisingai žvelgti į nesėkmes. Tuo įsitikinusi Harvardo verslo mokyklos profesorė, daugybės knygų, straipsnių ir tyrimų autorė Amy Edmondson, kuri nuo 2011-ųjų puikuojasi geriausių vadybos mąstytojų sąrašo „Thinkers 50“ viršūnėje.

„Nors visi suprantame, kad nesėkmės yra pažangos dalis, tačiau viskas nėra taip paprasta, nes nesėkmės nuojauta mus stabdo ir nuvilia, – sako ji. – Giliai širdyje žinome, kad nesėkmė yra blogai, to išmokome jau mokykloje ir būtent todėl mums pradėjo rūpėti, ką apie mus galvoja kiti žmonės.“

Šiandien gyvename neramiais laikais ir nesėkmės nuojauta yra kaip niekad stipri, tačiau neramiais laikais inovacijos yra svarbesnės nei bet kada anksčiau, tad būtina ieškoti kelių ir spręsti problemas be baimės nusvilti.

Į naujas teritorijas žengiame per nesėkmes

„Pagrindinės nesėkmės, paprastai įvykstančios gerai pažįstamoje teritorijoje, yra nepageidaujami rezultatai, kuriuos dažniausiai sukelia žmogaus klaida, – sako A. Edmondson. – Tačiau egzistuoja ir tinkamų nesėkmių rūšis, kurią apibrėžiu kaip nepageidaujamą apgalvoto ėjimo į naują teritoriją rezultatą. Tai – tinkama klaidų rūšis.“

Iliustruodama savo apibrėžimą, A. Edmondson pateikia išradėjo Thomo Edisono pavyzdį: „Kai prie garsiojo išradėjo priėjęs laboratorijos asistentas paklausė, kaip jam sekasi tvarkytis su šitiek nesėkmių, T. Edisonas atsakė, jog tai nėra nesėkmės – jis atrado 10 tūkst. būdų, kurie neveikia.“

Išradėjas, pasak profesorės, suprato tinkamų nesėkmių rūšį ir būtent šis suvokimas padėjo drąsiai žengti į naują, dar nepramintą lauką.

Svarbu išsikelti realius tikslus

„Norint išnaudoti nesėkmes, svarbu suprasti, kad klaida įvyksta naujoje, nepažinioje teritorijoje. Nesvarbu, kalba eina apie elektrą, ar apie naują gyvenimo partnerį, nesėkmės sukuria galimybes pasistūmėti į priekį. Išnagrinėjus nesėkmės pamoką, galima tuo pasinaudoti siekiant didžiojo tikslo“, – sako profesorė, kuri taip pat dalyvaus lapkritį sostinėje vyksiančioje, lyderystei įkvėpti skirtoje konferencijoje.

Tai – jau penkioliktoji konferencija, kurioje šiemet pranešimus skaitys ir savo patirtimi dalinsis 5 JAV bei 4 Lietuvos pranešėjai. Konferencijoje dalyvaujantys įvairių sričių ekspertai atvirai pasakos apie savo sėkmes, nesėkmes bei išmoktas pamokas, iliustruojančias, kad lyderystė įkvepia, paskatina ir nukreipia, o pokytį kuria paprasti žmonės.

„Negalime būti tobuli, tad turime atsispirti perfekcionizmui ir išsikelti realius tikslus. Audringame pasaulyje audros neišvengiamos, tad turime išmokti plaukti savo laivu“, – sako A. Edmondson.