Šeimos verslo įsuktos malūno girnos ūžia vis smarkiau

Prieš beveik tris dešimtmečius pasvaliečių šeimos įsigytas apleistas XIX a. malūnas šiandien yra žinomas jau ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, Kanadoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Ekologiški ir natūralūs grūdų gaminiai sulaukia vis didesnio pirkėjų dėmesio.

Jaunas ir energingas Ustukių malūno pardavimų vadovas Kipras Uždavinys malamų grūdų ūžesį atpažįsta nuo vaikystės. Jis savo karjerą tėčio – Giedriaus Uždavinio – versle pradėjo dar visai mažas. Vėliau baigęs mokslus grįžo į gimtąjį Pasvalį ir liko šeimos versle.

„Gal kai kam atrodo, kad darbas šeimos versle yra rožėmis klotas, bet taip tikrai nėra, – nuoširdžiai pasakoja Kipras. – Jei nesiseka darbe, nesiseka ir namuose, visi apie tai kalbame, visi vienodai išgyvename ir patiriame stresą, tuomet netgi bendravimas šeimoje keičiasi. Jau nekalbu apie atsakomybę, kurią kiekvienas jaučiame“.

Atkaklumas, kūrybiškumas ir darbštumas pasvaliečių šeimai sėkmingą verslą leido sukurti iš seno malūno, kurio istorija siekia dar 1880 metus. Anuomet iš akmenų suręsto malūno girnas suko upės vanduo. Pasakojama, kad užtvanka buvusi nupinta iš žilvičio vytelių, todėl po kiekvieno ledonešio malūno darbininkams ją tekdavo pinti iš naujo. Per Antrąjį pasaulinį malūnas iš tuometinių šeimininkų buvo atimtas ir galiausiai – susprogdintas. Ant jo pamatų sovietai pastatė didžiulį pastatą, kuriame buvo gaminamos kruopos. „Tėtis nupirko ant bankroto ribos atsidūrusią įmonę ir ėmėsi kurti naujovišką verslą“, – sako Pasvalio rajone gimęs ir užaugęs jaunas verslininkas.

Verslo pradžia sutapo su besikuriančiu „Maximos“ prekybos tinklu

Ustukių malūno savininkas, vadovas ir idėjų generatorius G. Uždavinys savo verslo istoriją skaičiuoja nuo 1992-ųjų. Kadaise Pasvalio rajone esančiame Ustukių kaime įsigijęs buvusius kolūkio pastatus, jis netruko sugalvoti, kad tai – puikios gamybinės patalpos. Tuomet iš Danijos parsivežė nedidelį malūną ir pradėjo malti miltus. „Toks jau tas tėtis, jo idėjos visada – priekyje, – sako K. Uždavinys ir pasakoja, kad jo tėtis anuomet buvo pasiryžęs daryti tai, ko nedarė kiti – pradėjo malti ne aukščiausios rūšies miltus, kaip kad tuomet buvo įprasta, o tamsius, sveikesnius – visų grūdo dalių ruginius ir kvietinius. Pirkėjai tokį sumanymą netruko įvertinti, prie malūno išsirikiuodavo eilės pirkėjų.

Šeimos verslas partnerystę užmezgė su kaip tik tuo metu besikūrusiu lietuvišku prekybos tinklu „Maxima“. „Su „Maximos“ parduotuvėmis draugaujame jau daug metų, nuo pat jų veiklos pradžios. Iš pradžių pradėjome tiekti miltus, kruopas, sausainius, o dabar tiekiame pačius įvairiausius savo gaminamus produktus. Turėjome labai įdomių ir vertingų projektų kartu ir džiaugiamės, kad mes vis dar toliau sėkmingai drauge dirbame“, – pažymi K. Uždavinys.

Pasirinkta ir sėkmingai Ustukių malūno plėtota ekologiškų bei natūralių grūdų produktų gamybos kryptis, pasak prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, šiam šeimos verslui suteikė stiprų konkurencinį pranašumą.

„Drąsūs ir inovatyvūs sprendimai, kuriant naujus produktus yra Lietuvos gamintojų išskirtinumas. Bendradarbiaujame, dalinamės savo patarimais, žiniomis ir patirtimi, drauge ieškodami sprendimų, kaip patenkinti reiklių šiandienos vartotojų poreikius. Ūkininkams ir smulkiesiems gamintojams „Maxima“ skiria didelį prioritetą, siekdama sudaryti kuo palankesnes sąlygas jų produkcijai atsidurti parduotuvių lentynose. To rezultatas – gausus lietuviškos produkcijos asortimentas, – teigia V. Drulienė.

Pasvaliečių trapučiai „užkariauja“ ir užsienio rinkas

Natūralu, kad per beveik tris dešimtmečius Ustukių malūno produkcija keitėsi nesyk, tačiau malūno šeimininkų idėjos liko tos pačios – tik į priekį, tik naujai ir moderniai. Iš pradžių – ekologinė produkcija, o pastaraisiais metais – natūralūs, sveikesni ir pirkėjų labai mėgstami trapučiai.

„Ekologinės, sveiko gyvenimo būdo idėjos mums labai svarbios, – pasakoja K. Uždavinys. – Stengiamės kurti tokius produktus, kuriuos mielai valgome patys ir norime duoti savo vaikams“.

Malūno įkūrėjai neabejoja, kad be nuosavo malūno jiems būtų kur kas sunkiau trapučiams gauti tinkamos žaliavos. „Mes žinome, ko reikia, kad galėtume gaminti išskirtinius produktus, kurių neturi niekas kitas“, – sako Kipras ir pasakoja, kad idėja gaminti trapučius gimusi tėčio Giedriaus galvoje. Pirmieji buvo suspausti iš grikinių ir kvietinių kruopų. Gerbėjų jie neturėjo daug iki tos akimirkos, kol malūne buvo sugalvota suspausti trapučius iš kukurūzų. „Kai kam ir šiandien atrodo, kad trapučių gamybą pradėjome būtent nuo šių, nors prieš tai gal jau penkerius ar šešerius metus trapučius gaminome“, – sako Ustukių malūno pardavimų vadovas K. Uždavinys.

Šiandien Ustukių malūnas gamina daugiau nei 30 rūšių trapučių, kuriuos parduoda ne tik Lietuvoje, bet ir  užsienio šalyse – Latvijoje, Ispanijoje, Turkijoje, Izraelyje, Čekijoje, Anglijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Airijoje, Baltarusijoje, Azerbaidžiane, neseniai pirmoji partija iškeliavo į Jungtinius Arabų Emyratus.