Siekiantiems sutaupyti psichologė pataria pradėti šiek tiek kitaip leisti pinigus
Nors apie Lietuvos gyventojų taupymo įpročius ekonomistai neretai kalba su šiokiu tokiu nerimu, toli gražu nesame vienintelė pasaulio tauta, kuriai susitaupyti pinigų yra iššūkis. Praėjusių metų pabaigoje JAV paskelbto tyrimo duomenimis, santaupų neturėjo bemaž pusė (45 proc.) amerikiečių. Palyginti neseniai skelbta, kad nieko nėra sutaupę ketvirtadalis britų.
Taigi, SEB banko iniciatyva birželį atlikto tyrimo duomenys, atskleidžiantys, kad bemaž pusė Lietuvos gyventojų santaupoms kiekvieną mėnesį skiria iki penktadalio ar daugiau pajamų, suteikia optimizmo. Kita vertus, diskutuojant apie taupymo įpročius ir būdus taupyti dažnai nekalbama. O kam gi apskritai reikia taupyti ir kaip uždirbamus pinigus leisti? Atsakymas į šiuos klausimus ir santykio su pinigais apibrėžimas daugeliui gali padėti taupyti gerokai lengviau ir paprasčiau.
Šykštus moka dukart
Psichologė psichoterapeutė, viešosios įstaigos „Kitokie projektai“ partnerė Raminta Aleliūnaitė-Kliokmanė pastebi, kad žmonių santykis su pinigais kartais svyra link kraštutinumų. Kai kurie gyventojai linkę taupyti kiekvieną centą ir tenkinti tik pačius būtiniausius poreikius – dėl to neretai be didelės būtinybės nukenčia tokių žmonių gyvenimo kokybė.
„Tenka sutikti žmonių, kurie taip įsitempę taupydami, kad pradeda riboti save net smulkmeniškai. Pavyzdžiui, neleidžia sau nusipirkti skanėsto, nors jų finansinė padėtis nėra itin bloga. Per didelis susitelkimas į taupymo idėją pradeda trukdyti suvokti net paprastus savo poreikius ir į juos atsižvelgti“, – pasakoja psichologė.
Ji atkreipia dėmesį, kad pernelyg taupūs žmonės, prekes ir paslaugas besirenkantys pirmiausia pagal kainą, dažnai vis tiek patiria papildomų išlaidų, jei įsigytas daiktas ilgai netarnauja arba jei paaiškėja, kad jis netinkamas naudoti, tad tenka pirkti kitą. Anot pašnekovės, posakis, kad šykštus moka dukart, atsirado ne šiaip sau: itin taupyti linkę gyventojai kartais apsikrauna beverčiais daiktais ir patiria diskomfortą, kai tenka patirti papildomų išlaidų perkant tą patį daiktą dar kartą.
Kitas kraštutinumas – išlaidavimas neįvertinant objektyvių finansinių galimybių ir tikrųjų poreikių. „Populiariuose žurnaluose gana patraukliai kalbama apie pirkinių terapiją. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad, jei apsipirkti einama ne todėl, kad kokio daikto ar paslaugos iš tiesų reikia, o tiesiog siekiant prasiblaškyti ar praskaidrinti sau nuotaiką, tokios terapijos poveikis geriausiu atveju bus itin trumpalaikis“, – pabrėžia R. Aleliūnaitė-Kliokmanė.
Receptas – sąmoningumas
Psichologė psichoterapeutė teigia, kad kuriant konstruktyvų požiūrį į pinigus, taupymą ir pačius save, ypač svarbus sąmoningumas suvokiant savo poreikius ir finansinę padėtį. „Kai kurie žmonės prekybos centruose ir parduotuvėse leidžia laiką ir pinigus ne todėl, kad jiems reikalingi kokie nors daiktai ar paslaugos. Kartais einame apsipirkti jausdami liūdesį, vienatvę, nerimą. Taigi, jei liūdna ar neramu, pirma vertėtų pasikalbėti su savimi: ko man iš tiesų trūksta? Ar tikrai kylantys jausmai susiję su naujų daiktų poreikiu? Juk dažnai skubame slopinti nemalonių jausmų nė neįsigilinę, kokie jie ir apie kokius nepatenkintus poreikius mums mėgina pranešti. Slopiname juos ne tik pirkiniais, bet ir maistu, alkoholiu, kitais būdais“, – komentuoja pašnekovė.
Panašia slopinimo priemone gali tapti ir taupumas, kai nerimą ar nesaugumo jausmą mėginame įveikti kaupdami pinigus ir iki minimumo ribodami savo poreikius. „Žinoma, turėti lėšų juodai dienai yra svarbu ir būtina. Tai gali padėti ištverti nerimą, kylantį iš neapibrėžtumo. Kita vertus, reikėtų apskaičiuoti, kiek lėšų tai juodai dienai man būtina turėti. Kitaip tariant, apskaičiuoti, kiek pinigų reikia būtiniausioms mėnesio reikmėms, ir nuspręsti, kokios trukmės juodai dienai noriu pasiruošti – mėnesiui, trims, pusmečiui ar metams“, – sako R. Aleliūnaitė-Kliokmanė.
Ji pabrėžia, kad taupant svarbu žinoti, kam tai darome, kiek laiko reikės šiam tikslui pasiekti ir kokią naudą tai teiks, kokius poreikius sutaupytos lėšos leis patenkinti. Kai nėra aiškaus supratimo, kiek ir kam reikia, taupymas gali tapti tiesiog nuolatine savęs ribojimo ir savo poreikių nepatenkinimo būsena.
Psichologė prideda, kad sąmoningumas nereiškia, jog kiekvienas pirkinys privalo būti gerai apgalvotas, kiekvienas taupomojoje sąskaitoje atidėtas euras turėti paskirtį. „Pirkimas gali būti ir spontaniškas. Nemažai dalykų, kuriais buvau labai patenkinta, pati esu įsigijusi visiškai neplanuotai. Svarbiausia pirkti gerai suvokiant, kam ir kodėl perku, kokius poreikius įsigyjamas daiktas tenkina, kiek jis kokybiškas ir ilgalaikis, ar tikrai jis vertas tos kainos“, – pasakoja pašnekovė.
R. Aleliūnaitė-Kliokmanė priduria, kad kartais netgi nebūtina imtis papildomų priemonių taupyti. Leidžiant pinigus sąmoningai, įsigyjant tai, ko iš tiesų reikia, renkantis kokybę už adekvačią kainą, neretai daugiau pinigų ima likti savaime, nes daiktai, tenkinantys poreikius, išlieka ilgai kokybiški ir neatsiranda trūkumo, kurį reikėtų vėl kompensuoti naujomis išlaidomis.
Priemonė, bet ne tikslas
SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo paslaugų vadovas Gediminas Milieška iš dalies sutinka su tokiu požiūriu. „Kalbant apie taupymą neretai pamirštama, kad pinigai tėra priemonė, bet ne tikslas. Juk taupome ne tam, kad tiesiog taupytume, bet tam, kad sukauptomis lėšomis vėliau galėtume tenkinti kokius nors savo poreikius, kuriems skirti lėšų dabar pat negalime. Taupymo tikslų apibrėžimas ir įsivaizduojamas rezultatas, priminimas, kam taupome ir ko siekiame, neretai yra puiki motyvacijos priemonė, taupymą paverčianti patrauklia veikla, o ne dar viena prievole“, – komentuoja G. Milieška.
Lietuvos gyventojai pinigus taupo įvairiems tikslams. Birželį SEB banko iniciatyva atliktos apklausos duomenimis, keturi iš dešimties reguliariai taupiusių respondentų kaupia lėšas atostogoms, kelionėms ar kitoms pramogoms, trečdalis (31 proc.) taupo būsto remontui, atnaujinimui, brangesnei buitinei technikai įsigyti, ketvirtadalis (26 proc.)– automobiliui ar kitai transporto priemonei.
SEB banko ekspertas pabrėžia, kad dar vienas svarbus tikslas turėtų būti finansinės atsargos kaupimas. Gyventojui ar namų ūkui rekomenduojama turėti santaupų, kurių užtektų tris–šešis mėnesius gyventi netekus pagrindinio pajamų šaltinio.
Vis dėlto, net ir numačius konkretų tikslą, toli gražu ne visiems pavyksta griežtai laikytis sprendimo taupyti ir kiekvieną mėnesį, kad ir kas nutiktų, tiesiog atsidėti dalį pajamų, kaip yra rekomenduojama, – dešimtadalį ar penktadalį. G. Milieška pastebi, kad taupyti galima ir renkantis žaismingesnes priemones.
„Vidutines pajamas gaunantys klientai pasakojo šeimoje sutarę, kad gaunamų 2 eurų monetų neišleis, o kaskart jas gavę mes į taupyklę. Vien tokiu būdu per mažiau negu metus šeima sutaupė apie 800 eurų, kuriuos skyrė atostogoms. Žinoma, yra ir gerokai patogesnių bei šiuolaikiškesnių būdų taupyti, be didesnių pastangų ar savo poreikių ribojimo sukaupiant lėšų užsibrėžtiems tikslams siekti“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, vienas iš tokių būdų yra SEB banko programėlės išmaniosios taupyklės funkcija. Naudojantis ja, atsiskaitymų debeto kortele sumos suapvalinamos, o skirtumas pervedamas į kaupiamojo indėlio sąskaitą. Taigi parduotuvėje perkant prekių už 2,8 euro, suma apvalinama iki 3 eurų, o 20 centų keliauja į tokią taupyklę. Programėlėje galima nustatyti taupymo tikslus ir stebėti, kiek lėšų jiems jau sukaupta.
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!