Šilumos taupymo ABC: ką galima padaryti dar šią žiemą

Drastiškai išaugus energijos kainoms šis šildymo sezonas – tikras išbandymas daugeliui daugiabučių gyventojų ir paskatinimas iš naujo pagalvoti apie galimybę modernizuoti pastatą. Bet ar tikrai nieko negalima padaryti dar šiemet?

Apsilankykite šilumos punkte

„Nors tikrai daugelis įsivaizduoja, jog šilumos taupymas galimas tik gyvenant šalčiau arba geriau apšiltinant namą, iš tiesų senuose daugiabučiuose galima imtis priemonių, kurios padės gyventi taupiau, taip pat komfortiškai ir neinvestuojant labai didelių sumų. To paslaptis – daugelio daugiabučių namų šildymo sistemos nemažai šilumos tiesiog iššvaisto, neoptimaliai paskirsto, tad dažnai šildome ten kur nereikia“, – sako „Danfoss“ projektų vadovas Andrius Timofejevas.

Jei gyvenate sename daugiabutyje, visų pirma įsivertinkite koks jūsų pastato šilumos mazgas. Tikrai ne viename daugiabutyje šilumos punktas neautomatizuotas. „Man pačiam teko matyti vienos būstą administruojančios įmonės darbuotoją, užvertusį galvą prie daugiabučio ir konstatuojantį, kad reiks sumažinti šilumos padavimą, nes labai daug langų atidaryta. Tikrai? XXI amžiuje?“, – stebisi A. Timofejevas.

Minimaliai modernizavus šilumos mazgą, kad jis reguliuotų į būstą paduodamą šilumos srautą atsižvelgdamas į lauko temperatūrą – labai nebrangus šilumos punkto atnaujinimas, kuris gali leisti pastatui sutaupyti iki 20 proc. šilumos energijos. Kiek modernesnė įranga gali sekti lauko, keliose vietose pastato temperatūrą ir dar tiksliau reaguoti į  šilumos poreikį. Dar išmanesnė įranga įsimins kaip greitai keičiasi temperatūra viduje kintant temperatūrai lauke ir tiek šilumą atsižvelgdama į orų prognozes.

„Dažnai galvojame, kad norint taupyti reikia labai didelių investicijų. Tačiau šilumos punkto modernizavimas daugiabutyje, kai išlaidos paskirstomos daugeliui žmonių, tikrai nėra brangus ir greitai atsipirks. Pastate šildymą sumažinus 1 laipsniu galima sutaupyti iki 8 proc., o sumažinus 2 laipsniais – iki 15 proc. šilumos energijos. Ir tuos du laipsnius tikrai dažnai išleidžiame per langą“, – sako A. Timofejevas.

Šilumos subalansavimas leidžia taupyti

Antras žingsnis, kurį privalo padaryti kiekvienas daugiabutis (bet tikrai visi nepadarė) – įsirengti balansinius ventilius, kurie leis reguliuoti į stovus paduodamą šilumos srautą.

„Kai jie neįrengti, arčiausiai šilumos mazgo esančios laiptinės gauna per daug šilumos, toliausios – gerokai per mažai ir tik per vidurį žmonės jos gauna tiek kiek reikia. ir karščiausių laiptinių gyventojai tą šilumą tiesiog išleidžia į orą, skundžiasi didelėmis kainomis, liepia administratoriui mažinti šilumos padavimą, bet jis to padaryti negali, nes šalčiausios laiptinės visai sušals“, – dėsto specialistas.

Įrengus balansinius ventilius, jie paskirsto šilumos srautus taip, kad kiekviena laiptinė gautų optimalų kiekį šilumos energijos ir pas visus būtų vienodos komforto sąlygos. Ši priemomė taip pat leidžia sutaupyti namui iki 20 proc. šilumos energijos ir gerokai padidina komfortą.

„Trečias žingsnis – tai termoreguliatorių ant radiatorių įrengimas. Kai juos įrengiame visuose butuose, jie veikia panašiai kaip balansiniai vožtuvai tarp laiptinių, tik šiuo atveju paskirsto tolygiai šilumą tarp aukštų, kad nebūtų taip, jog pirmas aukštas šąlą, viršutinis kaista arba atvirkščiai. Dar vienas didelis privalumas – termoreguliatoriai leidžia reguliuoti temperatūra bute, kas suteikia daug didesnį komfortą. jei jie elektroniniai, galite net susidaryti savo šildymo grafikus“, – pasakoja A. Tomofejevas.

Pasak jo, padarius visus šiuos darbus galima tikėtis bendrai iki 30 proc., o jei situacija labai prasta – ir didesnio šilumos energijos sutaupymo.

„Visiems šiems darbams išlaidos tikrai nebūtų didelės, o padaryti darbus galima net šildymo sezono metu ir taip sumažinti savo išlaidas. Beje, jei neskubate, šiuo metu vykdomos valstybės finansuojamos taip vadinamos mažosios renovacijos programos, pagal kurias šilumos sistemą galima susitvarkyti su valstybės dotacija“, – pasakoja A. Timofejevas.

Pasak specialisto, dažnai imtis šilumos punkto modernizavimo trukdo mitas, esą taupyti galima tik tuomet, kai kiekviename būste įrengiama individuali šilumos apskaita. Tačiau tai jau didelis ir brangesnis darbas. Tačiau iš tiesų, atlikus paprasčiausius darbus ir sureguliavus namo šilumos rautus, visas namas gaus mažesnę šildymo sąskaitą, o tai reiškia, kad atitinkamai sumažės ir kiekvieno buto išlaidos.

Taupyti gali ir tiekėjai

„Danfoss“ projektų vadovas Gintaras Aleksiūnas atkreipia dėmesį, kad į šildymo optimizavimą gali investuoti ir šilimos tiekėjai, kas padėtų sutaupyti taip pat nemenkus pinigus.

Pavyzdžiui „Danfoss Leanheat building“ programa leidžia įvertinti ir optimizuoti pastatui tiekiamos šilumos srautus. Pastate įrengiama daug daviklių, kurie seka specifinių vietų temperatūrinį režimą ir pagal tai sudaro optimalų šildymo grafiką. „Piko metu, pavyzdžiui ryte, kai reikia daug karšto vandens, namo šilumos poreikiai didesni nei dieną, kai visi darbe. Atitinkamai galima koreguoti tiekiamos šilumos srautą, kad būtų kuo mažesni nuostoliai“, – pasakoja specialistas.

Katilinėms skirta „Leanheat production“ programa padeda apskaičiuoti optimalų katilinių darbą. Iki šiol Lietuvoje dažnai šilumos poreikis apskaičiuojamas remiantis praktika ir dėl viso pikto tiekiama kiek daugiau nei reikia šilumos. „Danfoss“ siūloma programa, remiantis suvartojimo istorija bei oro temperatūrų prognozėmis (pagal 5 šaltinius), sudaro algoritmą 6 dienoms į priekį. Ji taip pat, atsižvelgdama į biržos kainas, gali paskaičiuoti kada kokį kurą verta naudoti, kogeneracinėms elektrinėms numatyti kada geriau orientuotis į elektros gamybą, kada į šilumos.

„Leanheat network“, Danijoje ir Vokietijoje itin populiari sistema, padeda optimizuoti šilumos perdavimo tinklų darbą, pagal poreikį paskirstydama šilumos kiekius šilumos tiekimo trasomis.

„Šios technologijos ypač aktualios dabar, sparčiai brangstant energijos resursams ir gali padėti gerokai sutaupyti gyventojams ir šilumos tiekėjams. Kai kurie sprendimai padeda sutaupyti net iki 17 proc. energijos, tačiau šilumos tiekėjui net 2-3 proc., atsižvelgiant į mąstą, tikrai dideli pinigai“, – pasakoja G. Aleksiūnas.

Šildymo ir vėdinimo ABC

Erdvės taupyti šilumą yra net jei jūs gyvenate moderniame name su moderniu šildymo mazgu bei pačiame būste reguliuojamu šildymu. Štai svarbiausi punktai, kurie gali leisti sutaupyti:

Vėdinimas. Jei norite išvėdinti būstą, tiesiog trumpam atidarykite kelis langus, kad oras pasikeistų greitai visame bute, bet sienos ir daiktai nespėtų atvėsti. Vieno lango atidarymas (arba palikimas ant padėties su mikroventiliacija) realiai labiau tik šaldo būstą nei vėdina.

Modernūs termoreguliatoriai. Jei jūsų būste įrengta individuali šildymo apskaita, o radiatoriai valdomi mechaniniais termoreguliatoriais, jūs tikrai sutaupysite juos pakeitę elektroniniais. Juos pakeisti galite net šildymo sezono metu – tai visiškai paprasta ir tam nereikia specialisto, lengvai viską pasidarysite patys. Elektroniniai daug greičiau reaguoja į temperatūros pokyčius.

Reguliuokite šilumą. Jei namuose per karštą, ne atidarykite langą, o termoreguliatoriaus pagalba sumažinkite šildymą. Sumažinkite šildymą išvažiuodami ir naktį. Idealiausia – įsigykite išmanią šildymo valdymo sistemą, kuri tikrai nėra brangi, ir sudarykite šildymo grafikus.

Patikrinkite elementus. Automatiniai elektroniniai ant radiatorių montuojami termostatai veikia su elektros elementais, tai jei jaučiate namuose diskomfortą, nors turite susidarę temperatūrinį režimą, gali būti, kad kai kuriuose termoreguliatoriuose tiesiog reikia pakeisti elementus.