Asm. nuotr.
Skaitmeninė atskirtis regionuose – net iki dviejų kartų didesnė
Skaitmeninėmis paslaugomis sunkiausia naudotis vyresnio amžiaus žmonėms, gyvenantiems miesteliuose ir kaimuose, parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktas tyrimas. Palyginti su didmiesčiais, regionuose skaitmeninė atskirtis yra net iki dviejų kartų didesnė.
„Matome tendenciją, kai net būtinosios paslaugos sparčiai persikelia į skaitmeninę erdvę, o įprasti naudojimosi jomis būdai yra panaikinami. Šis procesas vyksta sveikatos priežiūros, transporto, finansų, mažmeninės prekybos ir kitose srityse. Mūsų tyrimas parodė, kad dėl to didžiausias problemas patiria vyresni mažesnių miestų, miestelių ir kaimiškų vietovių gyventojai, kurie, palyginti su gyvenančiais didmiesčiuose, dažniau stokoja skaitmeninių įgūdžių ar galimybių įsigyti įrenginius“, – sako lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einanti Seimo kontrolierė Jolita Miliuvienė.
Tyrimo metu apklausus beveik du tūkstančius 55 metų ir vyresnių žmonių, paaiškėjo, kad regionų gyventojai, taip pat patys vyriausieji (nuo 75 metų amžiaus) dėl skaitmeninių technologijų sunkumų patiria dažniausiai. Šiose apklaustųjų grupėse, palyginti su didmiesčių gyventojais, problemas patyrė nuo 10 proc. iki 50 proc. daugiau žmonių, priklausomai nuo to, apie kokias viešojo gyvenimo sritis kalbama.
Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad kas trečias (-a) kaimiškų vietovių gyventojas (-a) arba neturi internetinės bankininkystės, arba paskyra nesinaudoja, arba ja naudojasi tik padedamas kito žmogaus. 75 metų ir vyresnių apklaustųjų grupėje ši dalis šokteli net iki 60 proc.
„Užsiregistruoti E. sveikatoje – didelis mokslas“
Viena ryškiausių probleminių sričių – sveikatos priežiūros sistema. Beveik kas antras (-a) apklaustasis (-oji) iš kaimo ar miestelio skundėsi problemomis registruojantis pas gydytojus per „E. sveikatos“ svetainę arba per kitą internetinę gydymo įstaigos sistemą. Dar nuo 31 iki 42 proc. apklausos dalyvių nurodė susiduriantys su kliūtimis peržiūrėdami savo sveikatos tyrimų atsakymus internete arba elektroniame pašte, taip pat – atsiskaitydami (-os) už sveikatos priežiūros paslaugas savitarnos mokėjimo terminaluose. Penktadaliui gyventojų sunkumų kyla dėl gydytojų konsultacijų telefonu.
„Anksčiau registracija pas gydytoją buvo atskirta nuo „E. sveikatos“. Dabar, kad sužinočiau, ar atsirado poliklinikoje laisvų vietų dienos pabaigoje, [reikia pasitikrinti] per „E. sveikatą“, reiškia – per elektroninę bankininkystę. Tai kas čia per paslaptis, kodėl nėra atskirtos registracijos sistemos, kaip anksčiau? Nejaugi negalima šito grąžinti? Ir čia jokie anūkai nepadės – nepasodinsi kiekvieną vakarą anūko tikrinti, ar neatsirado laisvas talonėlis. Čia yra tokia siaubinga diskriminacija“, – tyrimo metu vykusioje grupinėje diskusijose skundėsi ponia Jolanta.
Diskusijų metu vyresnio amžiaus žmonės pabrėžė, kad spartėjant skaitmenizacijai vis sunkiau tampa sveikatos priežiūros klausimais konsultuotis gyvai – telefonu arba gydymo įstaigoje. Didžioji dalis tyrimo dalyvių minėjo, kad tokia atskirtis ne tik apsunkina ir gerokai užtrunka, bet ir mažina savarankiškumą bei didina priklausomybę nuo kitų žmonių pagalbos. „Jei galima paskambinti, tai skambinu. Aš asmeniškai turiu tokią patirtį, nes kol susigaudai toj „E. sveikatoj“, kur užsiregistruoti – ten didelis mokslas yra“, – sakė vilnietis Juozas, vienas iš grupinės diskusijos dalyvių.
Visgi, net ir esant galimybei sveikatos priežiūros klausimus tvarkytis telefonu, tyrimo dalyviai dalijosi patiriantys bejėgystės jausmą, kai gyvo pokalbio su gydymo įstaigos registratūros darbuotojomis (-ais) tenka ilgai laukti ar net pakartotinai skambinti kelias dienas. „Ant telefono kabu. O ką reiškia į polikliniką prisiskambinti? Čia yra pasityčiojimas, jokia ne duomenų apsauga“, – sakė ponia Rimutė.
Pasak Lygių galimybių kontrolierės pareigas einančios J. Miliuvienės, pasikartojančios istorijos apie iššūkius, kylančius registruojantis į gydymo įstaigą telefonu, rodo, kad toks registracijos būdas kaip alternatyva skaitmeninei registracijai nėra efektyviai veikianti paslauga.
Nepakliūna į autobusą, nes bilietai išpirkti internetu
Ryški regionuose gyvenančių vyresnių žmonių skaitmeninė atskirtis matoma ir viešojo transporto srityje. Net apie 40 proc. šios grupės apklaustųjų susiduria su sunkumais įsigydami (-os) tarpmiestinių autobusų bilietus internete ar programėlėje, savitarnos mokėjimų terminaluose. Panašiai daliai respondentų (-čių) sunku nusipirkti bilietą programėlėje ir jį pažymėti.
Dar nuo penktadalio (23 proc.) iki trečdalio (34 proc.) respondentų (-čių) skaitmeniniais atsiskaitymo būdais viešajame transporte iš viso nesinaudoja ir renkasi tradicines alternatyvas.
Visgi, kaip pastebi Lygių galimybių kontrolierės pareigas einanti J.Miliuvienė, prieiga prie tokių alternatyvų nuosekliai mažėja: „Kokybiniame tyrime dalyvavę žmonės pasakojo, kad ypač sunkumų kyla, kai kelionė baigiama arba pradedama tarpinėje stotelėje. Tuomet, pavyzdžiui, maršrute Vilnius–Klaipėda, to gali nepavykti padaryti, nes bilietai išperkami iš anksto, o dalyje autobusų ar traukinių jau nebėra galimybės įsigyti bilietus gyvai. Panašios situacijos keliavimą visuomeniniu transportu verčia nepatogiu, riboja žmonių galimybes pasiekti reikiamas paslaugas, trukdo palaikyti socialinius ryšius.“
Tai patvirtino ir diskusijose dalyvavusi ponia Violeta iš Molėtų, kuri skundėsi, kad jai sunku grįžti namo iš Santaros klinikų: „Kai reikia grįžti iš Vilniaus, nes buvai pas daktarą, tai jau turi galvot, kaip nusipirkt tą bilietą iš anksčiau, nors tu nežinai, kada tave iš to gydytojo išleis. O būna, reikia laukti, nes tyrimus daro, tu ne tam laikui atėjęs… Esu mačiusi, kai važiuoju iš Vilniaus stoties, kaip prie Santaros žmonės stovi, jų nieks neima. O popiet kur tam žmogui dėtis? Tai gerai, jeigu jis ten turi kokių vaikų.“
Kita molėtiškė, ponia Janina atkreipė dėmesį, kad bilietų į autobusus yra mažai, juos internetu išperka jaunesni keleiviai: „o tu senas ir stovėsi. Yra buvę, kad nepakliuvau į autobusą“. Kita tyrimo dalyvė, ponia Aurelija pasakojo apie sunkumus, kuriuos patyrė jos teta. „Jai aštuoniasdešimt dveji metai, jinai Utenoj gyvena, susiruošė pas mane važiuoti. Sako, kokį aš stresą apturėjau, visi eina, telefonus rodo, o mes čia stovim tokios bobulencijos.“
Regionuose kontaktuoti su paslaugų teikėjais – ypač sunku
Daug vyresnių regionų gyventojų nurodė, kad dėl skaitmenizacijos jiems kyla problemų tvarkant kasdienius reikalus, susijusius su buitimi, namų ūkiu, finansais. Dažniausiai pasitaikantis skundas – per didelis atstumas nuo namų iki banko padalinio arba bankomato. Šią bėdą nurodė net 66 proc. kaimiškų vietovių ir pusė mažesnių miestų gyventojų. Didmiesčiuose tokią problemą žymėjo trečdalis apklaustųjų.
Regionuose gyvenantys apklaustieji taip pat dažniau minėjo iškylančius sunkumus pildant deklaracijas elektroninėmis priemonėmis, registruojantis konsultacijoms su įvairių įstaigų specialistais (-ėmis), pildant prašymus dėl kompensacijų – jų dalis siekia nuo 36 iki 49 proc. Apie trečdaliui apklaustųjų problemų kyla deklaruojant skaitiklių rodmenis ir mokant už komunalines bei telekomunikacijų paslaugas internetu.
„Akivaizdu, kad skaitmenizacija keičia tiek atsiskaitymo už paslaugas būdus, tiek pačią komunikaciją su paslaugų teikėjais. Nemaža dalis vyresnių žmonių šiuos pokyčius priima nepalankiai, kadangi tiesiog nespėja prie jų prisitaikyti. Dauguma tyrimo dalyvių vieningai pabrėžė, kad skaitmenizacija nutolino paslaugų teikėjus nuo tiesioginio kontakto su žmonėmis ir tai kelia iššūkių, kai reikalinga konsultacija ar problemų sprendimas čia ir dabar“, – pastebi lygių galimybių kontrolierę pavaduojanti J. Miliuvienė.
Ji užsimena, kad tarp sunkiausiai pasiekiamų paslaugų teikėjų tyrimo dalyviai minėjo elektros ir dujų kompanijas „Ignitis“ bei „Eso“, taip pat komunalinius ūkius tvarkančias įmones.
„Kelia didelių sunkumų, kai asmuo neturi el. bankininkystės arba mobilaus parašo, o atvykus gyvai arba nusiuntus laišką, tokiu būdu asmuo ir (arba) jo kreipimasis nepriimamas: „pasirašykit elektroniniu parašu, nes kitaip mes nenagrinėsime,“ – skundėsi diskusijose dalyvavęs vilnietis Gediminas. Kita tyrimo dalyvė atkreipė dėmesį, kad „Ignitis“ klientų paskyrose reikalauja patvirtinti asmens tapatybę tik el. būdu: „Prieš trejus metus mano mama (šiuo metu jai yra 95 m.) asmeniškai atvykusi į „Ignitis“ klientų aptarnavimo skyrių ir pateikusi LR galiojantį asmens dokumentą negalėjo patvirtinti savo tapatybės, nes tokios jų taisyklės.“
Nuolaidos aktualiausios tiems, kurie jomis pasinaudoti negali
Prekybininkai, nuolaidas siūlantys tik per mobiliąsias aplikacijas ir kitas skaitmenines priemones, taip pat piktina vyresnio amžiaus žmones. Net pusė kaimiškų vietovių ir 40 proc. miestelių gyventojų pabrėžė, kad toks būdas jiems kelia sunkumų. Dar apie trečdalis žmonių susiduria su sunkumais naudodamiesi (-osios) savitarnos kasomis, taip pat atnaujindami ar įsigydami nuolaidų kortelę.
„Ne paslaptis, kad įvairios nuolaidos itin aktualios socialiai pažeidžiamesniems vyresnio amžiaus gyventojams. Tad paradoksalu, jog didelė dalis tų žmonių negali pasinaudoti nuolaidomis vien dėl to, kad neturi arba nesinaudoja išmaniuoju telefonu. Taigi jie ne tik nukenčia finansiškai, bet ir atsiduria nelygiavertėje ir žeminančioje padėtyje, lyginant su kitais pirkėjais“, – komentuoja J. Miliuvienė.
Darbuotojų teikiama pagalba naudojantis mobiliosiomis programėlėmis ar savitarnos kasomis, anot tyrimo dalyvių, dažnai yra ribota ir komplikuota. „Negali viena kasininkė [padėti], kai prie jos stovi krūva žmonių, aiškinti, kaip ta programėlė. Nereikia pasakoti pasakų, o kalbėti, kaip yra realu gyvenime – nueiti į parduotuvę ir pasižiūrėti, kiek jos realiai turi laiko“, – aiškino viena tyrimo dalyvių Danutė.
Vyresniems žmonėms skaitmenizacija sudaro kliuvinius ir laisvalaikio bei pramogų paslaugų srityje. Netoli pusės tyrimo anketas užpildžiusiųjų kaimų ar miestelių gyventojų tvirtino, kad susiduria su iššūkiais, kai maitinimo įstaigoje prieinamas tik elektroninis meniu, kuriam atidaryti reikalingas išmanusis telefonas. Tai pat beveik kas antras (-a) susiduria su sunkumais įsigyti bilietus į renginius, kai šie parduodami tik internetu, dar trečdaliui problemų kyla, kai maitinimo vietoje nėra galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais.
„Kaip ir praktiškai visų paslaugų teikimo atvejais, vyresni žmonės mato didelį poreikį išlaikyti įprastus atsiskaitymo ar konsultacijų būdus – kasas, galimybę paskambintigrynuosius pinigus. Tokios priemonės ne tik pagerintų prieigą, bet ir suteiktų papildomos emocinės vertės, kadangi daliai žmonių gyvas bendravimas yra ir svarbi socializacijos forma“, – teigia Lygių galimybių kontrolierės pareigas einanti J. Miliuvienė.
Gyvo bendravimo svarbą pabrėžė ir dalis grupinių diskusijų dalyvių. „Dabar vienas prie kompiuterio ir perki, ir pas gydytoją eini, ir pasikonsultuoji telefonu – išvis nebėra žmonių“, – skundėsi vilnietė Kristina. „Ne su žmogum, o su ekranu [bendraujam] – tai vis toliau vienas nuo kito. O mes, senyvi žmonės, ir taip vienatvę labai kenčiam“, – mintimis dalijosi dar viena tyrimo dalyvė Diana.
Nemoka anglų kalbos ir bijo būti apgauti
Tyrimo metu pasiteiravus, dėl kokių priežasčių nesinaudoja ar vengia naudotis skaitmeninėmis technologijomis, net 60 proc. kaimiškų vietovių ir pusė mažesnių miestų gyventojų atsakė, kad dėl problemų su anglų kalba. Šiek tiek mažiau apklaustųjų iš regionų pabrėžė sukčiavimo ir apgavysčių riziką bei galimus asmens duomenų apsaugos ir privatumo pažeidimus.
Kitos svarios priežastys, kurias minėjo nuo penktadalio iki trečdalio apklaustųjų: žinių ir įgūdžių trūkumas, sunkumai dėl sveikatos būklės, per daug sudėtingai valdomi įrenginiai, taip pat baimė suklysti, gėda ar nenoras prašyti kitų pagalbos.
Atsižvelgusi gautų tyrimų rezultatus, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba parengė rekomendacijas, kurių pagrindinė – skaitmeniniai pokyčiai turi būti diegiami palaipsniui, o siekiant užtikrinti lygias galimybes visoms gyventojų grupėms, būtina išsaugoti alternatyvius paslaugų teikimo būdus.
„Pavyzdžiui, sudaryti sąlygas dėl būtinųjų paslaugų teikimo konsultuotis ir gauti reikalingą pagalbą gyvai ar telefonu, leisti identifikuoti asmenį ne tik elektroninėmis priemonėmis, užtikrinti galimybę atsiskaityti ir grynaisiais, kompensuoti tarpininkavimo mokestį, kai nėra sudaryta galimybė už paslaugas atsiskaityti ne skaitmeniniu būdu. Tais atvejais, kai paslaugos skaitmeniniu būdu yra teikiamos už mažesnę kainą nei būtų jas įsigyjant gyvai, leisti vyresniems žmonėms šias nuolaidas gauti su pagalba“, – vardija J. Miliuvienė.
Anot jos, sušvelninti socialinės atskirties pasėkmes padėtų ir intensyvesnis švietimas: trūksta individualius poreikius atitinkančių skaitmeninių įgūdžių lavinimo programų, prieinamos ir patogios sisteminės pagalbos su skaitmeninių įrenginių ir paslaugų valdymu vyresniems žmonėms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2024 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 586,9 tūkst. 65 m. ir vyresnių žmonių, tai sudaro apie penktadalį visų šalies gyventojų. Per 65 tūkst. (apie 11 proc.) jų turi negalią.
Nereprezentatyvus skaitmeninės atskirties tyrimas buvo vykdomas nuo šių metų liepos iki rugsėjo mėnesio. Jo metu 55 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai, taip pat jų artimieji visoje šalyje pildė popierines ir elektronines anketas bei anonimiškai pasakojo apie atvejus, kai teko susidurti su skaitmenine atskirtimi gaunant paslaugas ar perkant prekes. Taip pat organizuoti gyvi susitikimai su vyresnių žmonių bendruomenėmis. Iš viso kiekybinėje apklausoje dalyvavo 1982 asmenys. 1675 asmenys (85 proc.) užpildė internetinę anketą, 307 (15 proc.) – popierinę anketą. Grupinėse diskusijose dalyvavo 24 žmonės. Tyrime cituojamų gyventojų vardai yra pakeisti, siekiant neatskleisti jame dalyvavusių asmenų tapatybės.
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!