Smėlynės bibliotekoje pristatyta paroda „Jie kūrė Panevėžio tapatybę 1940–1990 m.“

Liepos 26-osios popietę Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje – Smėlynės bibliotekoje – buvo pristatyta paroda „Jie kūrė Panevėžio tapatybę 1940–1990 m.“. Paroda parengta įgyvendinant Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus projektą „Atmintis gyva“, kurį finansavo Panevėžio miesto savivaldybė.

Simboliška, kad artėjant jubiliejiniam Panevėžio miesto 520-ajam gimtadieniui, Lietuvos moterų lyga pristatė projekto „Atmintis gyva“ antrąją dalį, kurią sudaro paroda, įamžinusi Panevėžio miesto asmenybes, prisidėjusias prie miesto „veido“ kūrimo sudėtingiausiu laikotarpiu – sovietmečiu. Pasak parodos muziejininkės Jūratės Gaidelienės, 1940-1990 m. gyvenusioms, dirbusioms ir kūrusioms Panevėžio miesto iškilioms asmenybėms teko nelengva užduotis – reikėjo taikytis su sovietine ideologija: vieni kovojo, kiti prisitaikė. Jūratė Gaidelienė pridūrė, kad asmenybių būta daugiau, tačiau atrinktos – dvidešimt aštuonios. Tuo metu aktyviau reiškėsi vyrai, tačiau parodoje pristatomos ir penkios iškilios moterų asmenybės. Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus narės medžiagą parodai rinko Panevėžio miesto atminties institucijose: Panevėžio kraštotyros muziejuje, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, regioniniame archyve.

Jūratė Gaidelienė pristatydama asmenybes, pradėjo nuo disidentų – pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvių – tuo metu labiausiai rizikavusių. Į šią grupę pateko vyskupas Jonas Kauneckas, publicistas, geologas Vytautas Skuodis ir inžinierius, politinis ir visuomenės veikėjas Julius Beinartas.

1940–1990 m. aktyviai reiškėsi kultūros ir meno veikėjai, literatai: teatro režisierius, aktorius, pedagogas Juozas Miltinis, teatro ir kino aktorius Bronius Babkauskas, teatro ir kino aktorius, režisierius Donatas Banionis, kompozitorius, vargonininkas, dirigentas, pedagogas Antanas Belazaras, tapytojas, dailės pedagogas, Kazimieras Naruševičius, tekstilininkė, grafikė, ekslibrisų kūrėja Stasė Medytė, aktorius, režisierius Valdas Mykolas Jatautis, skulptorius Gediminas Jakūbonis, poetai Elena Mezginaitė ir Juozas Mėdžius, lėlių teatro kūrėjai Albertas ir Julė Stepankos, rašytojas, dramaturgas, publicistas Romualdas Narečionis, rašytojas Kazys Paulauskas ir kunigas, monsinjoras Jonas Juodelis.

Prie Panevėžio miesto kūrimo prisidėjo ir mokslininkai, inžinieriai, architektai: kalbininkas, leksikologas, vertėjas, pedagogas Juozas Balčikonis, istorikė, kartografė, pedagogė, daug laiko skyrusi miesto istorijos tyrimams Ona Maksimaitienė ir filosofas, vertėjas, eseistas Arvydas Šliogeris. Aktyviai veikė ir inžinieriai: inžinierius, ilgametis gamyklos „Ekranas“ direktorius Vincentas Navickas ir ilgametis Panevėžio vykdomojo komiteto pirmininkas Bronius Kačkus.

Parodoje muziejininkė Jūratė Gaidelienė pristatė ir iškilius Panevėžio miesto medikus: gydytojai Liudvika ir Petras Knizikevičiai ir gydytojas, karys savanoris, visuomenininkas Zenonas Gailiušis. Medikų pora Liudvika ir Petras Knizikevičiai apsilankė parodos atidaryme ir papasakojo apie darbą gimdymo namuose sovietmečiu ir rašant vienintelę Panevėžio miesto medicinos istoriją.

Parodos organizatoriai išskyrė ir sportininkus, sovietmečiu garsinusius Panevėžį: tai stalo tenisininkas, krepšininkas, treneris Vilhelmas Variakojis, motokrosininkas Edvardas Ramonas ir krepšininkas, treneris Raimundas Sargūnas.

Projekto organizatorius sveikino Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narė Ala Kuzmienė ir Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė, Lietuvai pagražinti draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danutė Kriščiūnienė.

Vertingos ir prasmingos parodos vienas iš pagrindinių tikslų – supažindinti miesto jaunimą su Panevėžį kūrusiais žmonėmis. Tad šie stendai su iškiliais panevėžiečiais dar tik pradeda kelionę po miesto ir šalies įvairias įstaigas, institucijas. Smėlynės biblioteka dėkoja už gražią draugystę su Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriumi, už galimybę eksponuoti šią parodą ir tikisi, kad ateityje įvyks dar ne vienas bendras renginys.