Specialistai sako, kad Lietuvai rūkymo problema neįdomi: trūksta tyrimų, o dėl priklausomybių konsultuojantys gydytojai tam dažnai neturi laiko

Nepaisant institucijų dedamų pastangų kovai su rūkymu, Lietuvoje rūkančios visuomenės dalis išlieka panaši jau kelis dešimtmečius – taip yra todėl, kad Lietuva neskiria pakankamai pastangų ir resursų kovai su nikotino priklausomybe, sako specialistai. Tam, anot jų, yra kelios priežastys – tyrimų apie nikotino priklausomybės žalą valstybei trūkumas, paauglių ir jaunų žmonių rūkymas, valstybės strategijos nebuvimas bei gydytojų užimtumo klausimas.

Pasak gydytojos Lilijos Baniulienės, dažnai rūkančius asmenis dėl nikotino priklausomybės konsultuojantys psichiatrai ar siuntimą pas juos galintys išrašyti šeimos gydytojai darbui su pastaraisiais pacientais tiesiog neturi laiko.

„Tik psichiatrai (pacientui – ELTA) gali suteikti F kodą – pažymėti, kad jis turi priklausomybę nuo nikotino. Bet per 20 metų nėra įgalinti to daryti šeimos gydytojai, pulmonologai (…) O psichiatrų nėra daug – poliklinikoje dirbantis psichiatras, konsultuodamas psichikos ligomis sergančius pacientus, negalės per dieną konsultuoti pas 10–20 šeimos gydytojų atėjusių 30 rūkančių pacientų – jam tiesiog neužteks laiko“, – praėjusią savaitę vykusiame ELSKI forume kalbėjo L. Baniulienė.

„Taip yra ir su šeimos gydytojais – jie neturi pakankamai laiko konsultacijai, kad galėtų pacientą pakonsultuoti rūkymo metimo klausimais ir ne visada nusiunčia pacientą pas psichiatrą su žinute, kad įtariama priklausomybė nuo nikotino, prašau konsultuoti, suformuluoti diagnozę ir pan.“ – sakė gydytoja.

Todėl L. Baniulienė svarsto, kad jei priklausomybės kodą pacientui galėtų nustatyti daugiau įvairių sričių specialistų, rūkymo priklausomybę turintiems pacientams būtų skiriama daugiau dėmesio tiek nustatant priklausomybę, tiek suteikiant pagalbą norint neberūkyti.

„Ta spraga, matau, kad yra kodavime – kodėl priklausomybes išimtinais atvejais gali koduoti tik psichiatras? Tai man tas klausimas keletą metų kyla“, – kalbėjo L. Baniulienė.

Psichiatrė: priklausomybės kodą turintis žmogus gali susidurti su didesnėmis bėdomis

Visgi Respublikinio priklausomybės ligų centro dienos stacionaro skyriaus vedėja Vilma Andrejauskienė atkreipia dėmesį, kad neretai pacientui suteikiamas priklausomybės kodas gali sukelti asmeniui papildomų neigiamų pasekmių. Todėl, pažymi ji, pacientus koduoti dėl priklausomybės reikėtų „labai tausojančiai“.

„Kaip praktikos psichiatrė galiu pasakyti, kodėl kiti specialistai negali paciento koduoti – tiesiog negali. Ką mes galime padaryti – iš vienos pusės apsaugoti pacientą nuo didesnių bėdų, su kuriomis jis gali susidurti, kai turės šitą kodą. (…) Su tais kodais reikia atsargiai, kolegos, nes tada turime kitų bėdų, kai tai išeina į erdvę, kai žmogui reikia tam tikrų dokumentų, tam tikrų darbo sveikatos pažymų ir žmogaus klausia, kodėl jam uždėtas tas kodas“, – kalbėjo V. Andrejauskienė.

„Todėl tai reikia labai atsakingai ir labai tausojančiai daryti. Pacientą pakonsultuoti gali bet kuris šeimos gydytojas, jei į tai atkreipia dėmesį, net jei pats pacientas neužsimena apie rūkymą – niekas netrukdo paklausti ar ką pasiūlyti. (…) Bet svarbu ir tai, kiek pats asmuo yra suinteresuotas tuo metu apie tai kalbėti ir kažką daryti“, – sakė gydytoja.

Lietuvoje trūksta tyrimų apie rūkymo priklausomybės žalą valstybei

Kad Lietuvoje rūkymo priklausomybei nėra skiriama pakankamai dėmesio sako ir buvusi švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina. Pasak jos, Lietuva galėtų dėti daugiau pastangų siekiant nustatyti nikotino priklausomybės žalą valstybei tiek visuomenės sveikatos, tiek ekonominiu aspektu.

„Mūsų visuomenėje rūkymas, deja, yra laikomas mažiausia priklausomybe. Tai galime matyti ir iš žiniasklaidos, įvairių atsiliepimų – tarsi tai būtų nekalčiausia priklausomybė, kurios dažnai ir patys rūkantieji taip galvoja, kad labai lengvai atsisakys esant tam tikroms aplinkybėms. Deja, moksliniai tyrimai rodo, kad tai nėra lengva ir dažniausiai lengvas atsisakymas būna tik tada, kai susergama labai rimta sveikatos problema“, – teigė N. Istomina.

„Daugiausia tai (rūkymo priklausomybės žalos valstybei tyrimai – ELTA) apsiriboja mažos apimties tyrimais, apklausomis, kai išsiaiškinama, kiek yra rūkančiųjų, ką jie rūko, koks yra prioritetinis rūkymas ir pan. Bet tikrai noriu paantrinti, kad rūkymas tapo ne prioritetine problema. Tad kalbant apie tyrimų poreikį, jis tikrai yra didelis ir būtų vertinga sužinoti daugiau“, – sakė specialistė, pabrėždama, kad problemą pirmiausia reikia spręsti nuo kompleksinių priemonių taikymo mokyklose.

„Bet čia irgi reikėtų daugiau mokslinių tyrimų, kokia ankstyva intervencija būtų efektyvi“, – sakė N. Istomina.

M. Danielė: rūkančiųjų dalis visuomenėje per 20 metų iš esmės nepakito

Valstybei rūkymo priklausomybė iš esmės nėra įdomi, sako Seimo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė. Pasak jos, pastaruosius 20 metų rūkančių skaičius Lietuvoje iš esmės nekito – šalyje vis dar rūko apytikriai kas trečias žmogus. Anot M. Danielės, nikotino priklausomybe sistemingai rūpintis ar stengtis tai daryti pradėta tik rūkymui paplitus tarp jaunų, mokyklinio amžiaus, žmonių.

„Dabar, kai kyla problemos dėl jaunosios kartos rūkymo, atsiranda naujas susidomėjimas ta tema, bet kai turėjome įprastinį (rūkymą – ELTA), tai tikrai labai mažai kam tai buvo įdomu. (…) Esu mačiusi tyrimus 2000–2004 metais ir 2024 – visada išlaikėme tiesią liniją. Reiškia, rūkančių žmonių skaičius nei padidėjo, nei nukrito – važiuojame stabiliai ir rūkančių žmonių yra tiek pat – 20 metų stovime vietoje“, – sakė M. Danielė.

„Todėl kalbant apie pagalbą metant rūkyti – (…) čia valstybė turi išsikelti sau tikslą. Dabar jo nėra, galbūt jis nematomas, negirdimas ar nėra, kam jis būtų įdomus. Sprendimų priėmėjų lauke tai (rūkymo ribojimai – ELTA)  yra daugiau populizmo priemonė, skirta parodyti, kad kažką darau – kažką uždraudžiu, nepaisant to, ar tas draudimas iš tiesų padeda“, – sakė politikė.

Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, tabako suvartojimas 15 metų ir vyresniems gyventojams pernai buvo 1223 cigaretės per metus. Palyginti su 2022 metais, vartojimas sumažėjo 2,2 proc., o vidutiniškai Lietuvos gyventojas per dieną surūko 3,4 cigaretės, skelbia VDA.

Pernai fiksuotas ir nežymus elektroninių tabako gaminių vartojimo augimas – pernai elektroniniai gaminiai sudarė 22 proc. nuo bendro tabako vartojimo, rodo VDA duomenys.

ELSKI forumo diskusija „Priklausomybės ir jų poveikis visuomenei bei valstybei“ vyko praėjusią savaitę Vilniuje surengtoje sveikatos parodoje.

Viktorija Smirnovaitė (ELTA).