Sporto treneriai: psichologiniai įgūdžiai tokie pat svarbūs, kaip techniniai

„Yra daug treneriams skirtų techninių mokymų, o šie palietė psichologinę, bendravimo pusę, kas sporte yra labai svarbu“, – pasakojo olimpietis, krepšinio klubo „Šiauliai“ direktorius Donatas Slanina. Jis su dar 19 sporto trenerių iš visos Lietuvos dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) organizuotuose sporto administravimo mokymuose.

LTOK jau šešerius metus su Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Olimpiniu solidarumu organizuoja nemokamus sporto administravimo mokymus, skirtus treneriams, vadybininkams ir pažengusiems specialistams.

„Ilgą laiką organizuodami šiuos mokymus didžiausią dėmesį skyrėme tokioms temoms, kaip laiko planavimas, vidinė ir išorinė komunikacija. Tačiau keliaujant su treneriais į įvairius olimpinius renginius ir kalbantis supratome, kad jiems aktualios ir psichologinės temos.

Todėl šiemet visiškai atnaujinome mokymų turinį ir pasiūlėme tokias temas, kaip konfliktų valdymas, emocinis intelektas, įtakos darymas. Sustiprinome sporto medicinos temą, kuri, mūsų nuomone, treneriams yra ypatingai svarbi. Norėjome supažindinti trenerius su sporto medicinos teisinio reglamentavimo naujienomis“, – sakė mokymus organizuojanti LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė.

Svarbu psichologijos išmanymas

Olimpietė Irina Krakoviak-Tolstika lengvosios atletikos trenere dirba jau beveik 15 metų. Praėjusiais metais jos auklėtinis sprinteris Danielius Vasiliauskas Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje tapo 200 m rungties vicečempionu. I. Krakoviak-Tolstika įsitikinusi, kad trenerio darbe būtina išmanyti ne tik sporto šaką, bet ir bendravimo ypatybes, turėti aukštą emocinį intelektą.

„Man labai aktuali konfliktų valdymo tema, kaip elgtis konfliktinėse situacijose: kaip rasti tokį sprendimą, kad abi pusės liktų patenkintos, kad niekas nebūtų įžeistas, kaip suprasti kitą konflikto pusę.

Geri psichologiniai įgūdžiai trenerio darbe yra labai svarbūs. Tai padeda dirbti kolektyve, dirbti su vaikais. Dažnai auklėtiniai turi įvairių baimių, kurias treneris turi padėti pažaboti“, – pasakojo olimpietė.

Jai pritarė ir buvęs žinomas krepšininkas, dabar „Šiaulių“ krepšinio klubo direktorius ir krepšinio treneris D. Slanina.

„Sporte, pavyzdžiui krepšinyje, reikia ne tik išmanyti taisykles ir žaidimo niuansus. Yra labai daug bendravimo su komanda, su klubo ar mokyklos administracija, jaunų sportininkų tėvais, varžovais. Svarbu gebėti suprasti kitą asmenį, išreikšti savo mintis, rasti bendrą vardiklį“, – kalbėjo 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių dalyvis.

Gavo daug praktikos

Tris dienas vykusiuose mokymuose dalyviai gilinosi į psichologiją, konfliktų valdymą, emocinį intelektą, įtakos darymą. Taip pat buvo paliestos pasiruošimo ir dalyvavimo olimpinėse žaidynėse bei sporto medicinos temos.

„Manau, medicinos žinios treneriams yra labai svarbios ir galėtume jas dar stipriau gilinti. Ypatingai dabar, kai ši sritis Lietuvoje gana problematiška“, – kalbėjo Telšių sporto ir rekreacijos centro direktoriaus pavaduotoja, irklavimo trenerė Valerija Sungailienė.

Mokymų metu Lietuvos sporto medicinos federacijos prezidentas Paulius Petraitis apžvelgė ir papasakojo apie sporto medicinos aktualijas Lietuvoje. Jis pristatė sportininkų sveikatos patikros teisinio reglamentavimo naujienas, kalbėjo apie trauma prevenciją, reabilitaciją.

Su patyrusiu lektoriaus Lauro Balaišos pagalba dalyviai dirbo grupėse ir kartu sprendė kylančias problemines situacijas.

„Galvojau, kad bus daug teorijos, bet maloniai nustebau, kokią didelę mokymų dalį užėmė praktika. Problemą aptariant grupėje galima rasti labai daug atsakymų. Taip, visi dalyviai esame gana skirtingi, bet tuo pačiu mus jungia daug panašių iššūkių. Po vieną gal ir nerandame sprendimų, bet apie tą patį kalbėdami grupėje į kylančias problemas galime pažvelgti visai kitu kampu“, – sakė I. Krakoviak-Tolstika.

„Be to, tai galimybė pabendrauti su kolegomis, pasisemti naujų minčių. Bet tuo pačiu ir prisimininti tai, kas jau buvo žinoma, bet pamiršta. Į darbą grįžau šviežesne galva, naujomis idėjomis bei žiniomis, kurias dabar pritaikau dirbant su sportininkais ar bendraudama su kolegomis“, – pridėjo V. Sungailienė.

Žinia iš lūpų į lūpas

Mokymus organizuojanti A. Vanagienė pasakoja, kad paskelbus apie registraciją buvo gauta per pusšimtis paraiškų, iš kurių atrinkta 20 dalyvių.

„Tai reiškia, kad temos yra aktualios. Baigiantis mokymams tiek dalyvių atsiliepimai, tiek nuotaika buvo labai geri. Tikiuosi, kad kiekvienas dalyvis išsivežė kažką naudingo, ką galės pritaikyti savo darbe.

Šiuos mokymus organizuojame jau šeštą kartą ir galiu pasidžiaugti, kad vis dar sulaukiame buvusių mokymų dalyvių atsiliepimų ir padėkos. Žinia sklinda iš lūpų į lūpas, vis daugiau paraiškų sulaukiame iš žmonių, apie mokymus išgirdusių iš kolegų.

Mūsų tikslas šiuose mokymuose suteikti įrankius, o dalyvių atsakomybė – jais pasinaudoti tiek siekiant profesinių tikslų, tiek prisidedant prie sporto plėtros Lietuvoje“, – sakė A. Vanagienė.

Gegužę prasidės dar vieni LTOK ir TOK Olimpinio solidarumo sporto administravimo mokymai vadybininkams. Šiuose kursuose specialistai gilinsis į laiko planavimo, komunikacijos sritis, socialinių tinklų galimybes. Rudenį LTOK į sporto administravimo mokymus pakvies pažengusius specialistus.

Vasarą sportininkus ir trenerius LTOK pakvies į finansinio raštingumo mokymus.