Su persodinta širdimi gyvenantis Žilvinas: norėčiau ir aš kam nors padėti po mirties

Panevėžio rajone gyvenantis Žilvinas Ulianskas neseniai atšventė 32-ąjį gimtadienį, o netrukus jis minės ir kitą jam svarbią datą – kovo pradžioje bus metai, kai jo krūtinėje plaka kito žmogaus širdis. Dar visai neseniai jaunas vyras jautėsi visiškai sveikas, tačiau nuo tos dienos, kai netikėtai nualpo darbe, jo gyvenimas pasikeitė.

Diagnozė išgąsdino

Rimtos sveikatos problemos Žilviną užklupo labai netikėtai. Jaunas, stiprus, prieš tai jokių nusiskundimų neturėjęs 27 metų vaikinas įsidarbino vienoje Panevėžio įmonėje prie rūšiavimo linijos. Vieną dieną, padirbęs vos kelias savaites, jis tiesiog darbo vietoje nualpo.

Nuėjęs pas gydytoją jaunas vyras išgirdo iki tol jam negirdėtą diagnozę – širdies nepakankamumas.

Iš pradžių jis net nesuprato, kokia ši liga pavojinga. Tik nuvykęs į Vilniaus Santaros klinikas ir daugiau sužinojęs apie savo būklę, Žilvinas išsigando. Medikai jį perspėjo, kad anksčiau ar vėliau reikės širdies transplantacijos ir patarė tam pasiruošti morališkai.

„Pokalbiai su gydytojais ir psichologais padėjo man susitaikyti su diagnoze ir suteikė viltį, kad viskas bus gerai. Vilniuje man įstatė širdies defibriliatorių. Jaučiausi gerai, todėl kai po metų atsirado tinkama donorinė širdis, pasitaręs su gydytojais, jos atsisakiau“, – prisimena Žilvinas.

Sunkus atsigavimas

Tačiau praėjus dar porai metų jauno vyro sveikata ėmė prastėti. Organizme pradėjo kauptis skysčiai, tapo sunku kvėpuoti, lipti laiptais, pradėjo tinti kojos. Žilviną gydę medikai pasakė, kad liko vienintelė išeitis – širdies transplantacija.

2021 metų kovo pradžioje jis sulaukė lemtingo skambučio – atsirado tinkamas donoras. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų straigtasparnis iš Latvijos atskraidino Žilvinui donoro širdį.

„Laukdamas operacijos baimės nejutau, tikėjau, kad viskas bus gerai, bet taip nebuvo“, – vilties kupiną, bet sunkų laiką prisimena vaikinas.

Širdies transplantaciją, trukusią keturias valandas, jam atliko chirurgas Aleksėjus Zorinas. Žilvinas jau anksčiau bendravo su šiuo patyrusiu mediku ir norėjo, kad jį operuotų būtent jis.

„Vos pabudęs pajudinau kojas, tada rankas ir supratau, kad operacija pavyko. Tačiau paskui prasidėjo komplikacijos, dėl kurių penkiolika dienų pragulėjau dirbtinai užmigdytas. Kai atsibudau, randai jau buvo užgiję, bet atsirado pragulos, reikėjo nuolat šalinti besikaupiančius skysčius, teko atlikti kraujo perpylimus. Reanimacijos skyriuje praleidau mėnesį“, – prisimena Žilvinas.

Prireikė dar vienos operacijos

Po to sekė ilgas reabilitacijos kelias, kai teko vos ne iš naujo mokytis vaikščioti. Tačiau tuo jauno vyro sunkumai nesibaigė. Vieną dieną po pasivaikščiojimo ligoninės koridoriais jam pasidarė bloga. Paaiškėjo, kad smegenyse trūko kraujagyslė. Žilviną vėl teko skubiai operuoti.

„Gydytojai sakė, kad man buvo smegenų insultas. Pats nieko neatsimenu iš to laiko, tik prisimenu, kaip atsibudęs reanimacijos palatoje paprašiau kavos“, – šypteli Žilvinas.

Visą pavasarį pragulėjęs ligoninėje ir pagaliau sustiprėjęs, jaunas vyras galėjo išvykti į reabilitacijos centrą. Po kelių savaičių atlikta transplantuotos širdies biopsija pagaliau atnešė gerą žinią – širdelė prigijo, nėra jokių atmetimo reakcijų.

Širdis atkeliavo iš Rygos

„Jau beveik metai praėjo nuo širdies transplantacijos. Dabar ne tik mano krūtinę, bet ir galvą puošia trys randai. Iki šiol kartais svaigsta galva, raibuliuoja akyse, būna pusiausvyros sutrikimų, bet jau po truputį atsigaunu“, – džiaugiasi Žilvinas.

Po sudėtingų operacijų vyrui nustatytas 85 proc. nedarbingumas. Šiuo metu jis negali dirbti, todėl visą laiką skiria sveikatos stiprinimui: prisižiūri mitybą, stengiasi kuo daugiau judėti, geria daug skysčių ir vartoja vaistus.

Apie donorą, kuriam Žilvinas jaučiasi dėkingas už išgelbėtą gyvybę, jis žino tik tiek, kad tai buvo maždaug keturiasdešimties metų vyras iš Rygos.

Nerado ligos priežasčių

Žilvinas iki šiol nežino, kodėl jo širdis taip staiga ir netikėtai susirgo. Priežasties neparodė ir atlikti genetiniai tyrimai.

„Pamenu, kai mokiausi vairuoti ir nuėjau atlikti medicininę patikrą, kardiologai buvo pastebėję kažkokių pakitimų kardiogramoje, bet tuomet to nesureikšminau ir nesidariau išsamesnių tyrimų. Norėčiau visus paskatinti rūpintis savo sveikata, kol nevėlu. Nekartokite mano klaidų“, – pataria vyras.

Patyręs nepažįstamų žmonių gerumą, išgelbėjusį jo gyvybę, Žilvinas ir pats planuoja įsigyti donoro kortelę. Jis tikina, kad norėtų po mirties padėti, kaip kažkas padėjo jam.

„Tiems, kurie laukia transplantacijos ar šiaip jaučia nerimą dėl savo sveikatos ar net gyvybės, patarčiau nebijoti ieškoti pagalbos. Pasikalbėkite su artimaisiais, o dar geriau su profesionaliais psichologais. Man atrodo daugelis nesupranta psichologų darbo, jo svarbos, bet man jie tikrai labai padėjo sunkiausiu metu“, – pataria Žilvinas.

Širdis išgyvena 5 valandas

Šiais metais Lietuvoje atliktos net 4 širdies transplantacijos, praėjusiais metais – šešios, o 2020 metais – 10 širdies transplantacijų.

Širdies transplantacija iki šiol yra pats efektyviausias širdies nepakankamumo gydymo būdas, galintis sunkiai sergantiems žmonėms padėti grįžti į visavertį gyvenimą. Medikų teigimu, širdis neplakdama gyvybinga išlieka apie 5 valandas. Per tą laiką ji turi būti persodinta ir per ją paleista kraujotaka. Donoro širdis gabenama ledo pripildytoje talpoje, kurioje ji būna patalpinta visą laiką, kol patenka į operacinę.

Šiuo metu širdies arba širdies ir plaučių komplekso transplantacijos laukia apie keturias dešimtis pacientų.

Pareikšti pritarimą organų donorystei ir gauti Donoro kortelę gali kiekvienas pilnametis asmuo. Pasirašyti sutikimą po mirties tapti organų ir audinių donoru galima internetu ntb.lrv.lt, gydymo įstaigose, „Eurovaistinės“ vaistinėse.