Susitikimas su profesoriumi Liudu Mažyliu Panevėžio kolegijoje

Gegužės 30 d. 11 val. Panevėžio kolegijos aktų salėje viešėjo vienas iš populiariausių Lietuvos profesorių Liudas Mažylis. Jis buvo pakviestas paskaityti paskaitos „Vasario 16-osios akto intrigos“. Aktų salėje vos talpinusioje gausų panevėžiečių būrį, atvykusį į susitikimą, Liudas Mažylis stebino giliomis žiniomis apie Vasario 16-osios akto atsiradimo aplinkybes, atskleidė daug kam anksčiau negirdėtų detalių. Atsakydamas į klausimus prof. Liudas Mažylis buvo šmaikštus, neieškojo žodžio kišenėje, todėl atrodė, kad renginys neprailgo net ir gausiai į Panevėžio aktų salę susirinkusiems miesto gimnazistams.

Viešėdamas Panevėžio kolegijoje Liudas Mažylis ne tik praturtino renginio dalyvių žinias apie Vasario 16-osios aktą, bet ir pats buvo nustebintas, kad tiek daug čia yra žinoma apie jo senelį, garsų Lietuvos mediką, akademiką Praną Mažylį. Nors Panevėžyje P. Mažylis dirbo neilgai, jo įmintos pėdos Panevėžio medicinos istorijoje labai gilios, juolab jos tiesiogiai susijusios ir su Panevėžio kolegijos šiuo metu valdomu istoriniu pastatu Klaipėdos g. 3. 1918 m., atvykęs gyventi į Panevėžį, P. Mažylis iš pradžių vertėsi privačia praktika. Netrukus, pradėjęs dirbti Panevėžio apskrities ligoninėje, ėmėsi atkuriamųjų darbų, organizavo visą ligoninės veiklą ir tapo jos vadovu. Iš karto pastebėjus jauno gydytojo neeilinį organizacinį talentą 1919 m. jam buvo pavesta Panevėžyje įkurti ir Raudonojo kryžiaus ligoninę, nes tuomet Kaune veikusi Raudonojo kryžiaus ligoninė nepajėgė aptarnauti daugybę sužeistųjų I-ojo pasaulinio karo frontuose bei kovose už Lietuvos nepriklausomybę. Be to, tuomet Lietuvoje siautėjo ir užkrečiamos ligos, kilo epidemijos. Panevėžio kolegijai, rengiančiai medicinos darbuotojus, reikšminga tai, kad Raudonojo kryžiaus ligoninė buvo įsteigta buvusiame Mokytojų seminarijos pastate, kuris, 1915 m. Mokytojų seminariją iškėlus į Mstislavlį (dabar Baltarusija), buvo ištuštėjęs. Raudonojo kryžiaus ligoninė šiame pastate veikė iki 1921 m. rugsėjo 1 d., kol vėl pastatas perėjo Mokytojų seminarijos žinion, o P. Mažylis jai vadovavo iki 1920 m., nes tuomet jis buvo pakviestas dirbti į Kauną. Vienu metu P. Mažylis vadovavo net dviem Panevėžio ligoninėm: apskrities ir Raudonojo kryžiaus.

Renginį praturtino jame dalyvavusio vieno iš vasario 16-osios akto signataro vyskupo Justino Staugaičio giminaičio, mieste gerai žinomo gydytojo Dariaus Staugaičio trumpas pasisakymas bei gydytojos, visuomenininkės Liudvikos Knizikevičienės įteikta jos pačios ir parašyta „Panevėžio medicinos istorija iki 1990 metų“ bei prisipažinimas, kad jai ir jos vyrui Petrui Knizikevičiui, studijuojant tuomečiame Kauno medicinos institute teko laimė ir garbė būti Liudo Mažylio senelio Prano Mažylio studentais.

Baigiantis renginiui Panevėžio kolegijos direktoriui dr. Gediminui Sargūnui Liudas Mažylis įteikė įrėmintą surasto vasario 16-osios akto kopiją su savo autografu. Nusifotografuoti su žinomiausiu šiuo metu Lietuvoje profesorium dar panoro gausus būrys miesto moksleivių, kitų renginio dalyvių. Liudas Mažylis lankėsi Jono Jablonskio auditorijoje, atidžiai studijavo J. Jablonskiui skirtuose stenduose eksponuojamą istorinę medžiagą ir pažadėjo sekantį kartą lankydamasis Panevėžio kolegijoje padovanoti jo asmeninėje kolekcijoje saugomo Jono Basanavičiaus atvirlaiškio, siųsto į Panevėžį Jonui Jablonskiui apie 1908 m., kopiją.