Susitikime pas Panevėžio merą – apie šaligatvius, keltuvus, ginekologines kėdes ir ne tik

Kasmet pastebime: „Panevėžys tvarkosi“ – tampa gražesnis ir patogesnis. Tačiau ar visiems?  O gal vis dėl to užmirštama, kad šaligatviais naudojasi ir moterys bei vyrai, judantys vežimėliais, vaikštynėmis ar ramentais? Ką jiems reiškia negalėti išeiti iš namų, nes šalikelės trinkelės per aukštos ar valant gatves sniegu užverstos perėjos, o autobuso vairuotojas sustojo taip, kad negali į jį įlipti? Apie šias problemas su Panevėžio miesto meru Ryčiu Mykolu Račkausku sausio 21 d. 10 h susitinka kalbėtis Panevėžyje susibūrusi moterų su negalia iniciatyvinė grupė.

„Kad Panevėžys taptų labiau įtraukus, savivaldybės administracijoje dirbantiems specialistams nebūtina patiems išmanyti viską apie negalią. Jie turi klausytis, ką sako patys žmonės su negalia, patys kasdien susiduriantys su iššūkiais ir galintys pasidalinti savo žiniomis“ – sako viena iš iniciatyvinės grupės įkūrėjų, Irma Zabulionytė. Irma vadovauja Lietuvos agentūros „SOS vaikai” Panevėžio skyriui.

Moterys nusprendė kreiptis į miesto merą su konkrečiais pasiūlymais, ką būtų galima padaryti, kad Panevėžys daliai žmonių netaptų neįveikiamu kliūčių ruožu. Vienas kertinių reikalavimų: Panevėžio miesto savivaldybėje turi veikti Žmonių su negalia reikalų taryba, kuri kauptų, aptartų, sistemintų žmonėms su negalia aktualius klausimus ir padėtų formuoti Panevėžio miesto savivaldybės Tarybos politinę darbotvarkę. Tokios tarybos jau veikia daugumoje Lietuvos savivaldybių. Tai galėtų būti pirmas žingsnis siekiant išvengti klaidos, kai kuriant naują ar tvarkant seną miesto infrastruktūrą dalis gyventojų yra pamirštama.

Tarp kitų pasiūlymų merui – autobusų vairuotojų apmokymai ir raginimas skubiai įrengti keltuvą Respublikinėje Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikoje (Jakšto g. 6). Kaip teigia Irma Zabulionytė, teko girdėti, kad nesant galimybės patekti į antrą aukštą žmogui su negalia yra tekę gauti paslaugas koridoriuje. Tai pažeidžia ne tik paciento privatumą, bet ir orumą.

Taip pat raginama užtikrinti galimybę naudotis pritaikytomis ginekologinėmis kėdėmis. „Moterys su negalia turi tokią pat teisę į pilnavertį lytinį gyvenimą kaip bet kuris kitas suaugęs asmuo. Jos tai ir daro, dalis tampa mamomis. Tačiau dėl šios savo teisės tenka aršiai kovoti susidūrus su visuomenės priešiškumu, menkinimu ir paslaugų trūkumu. Pats metas šią padėtį keisti“ – tvirtina aktyvioms Panevėžio moterims imtis veiksmų padedanti Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.

Iniciatyvinės grupės kreipimąsi į miesto merą palaiko daugiau nei šimtas panevėžiečių bei čia veikiančių organizacijos.

Iniciatyvinė grupė susibūrė Lietuvos agentūros “SOS vaikai” Panevėžio skyriui ir Lygių galimybių plėtros centrui įgyvendinant projektą, kuriuo siekiama įvardinti problemas, su kuriomis susiduria moterys su negalia. Projektą remia EEE finansinio mechanizmo Aktyvių piliečių fondas.