„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: nesibaigiantys liūdnieji linksmieji kalneliai

Po staigaus ekonomikos kritimo pavasarį sekė džiuginantis pakilimas vasarą. Tačiau šiuo metu virusui vėl sparčiai plintant bei daugeliui valstybių pritaikant naujus apribojimus, laukia dar vienas neramus nusileidimas. Vis tik „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad nuosmukis nebebus toks didelis, kaip šių metų pradžioje, o kitais metais vėl numatomas užimtumo, pajamų ir investicijų augimas.

„Swedbank“ ekonomistai nekeičia pagrindinių prielaidų – iki kitų metų vidurio dėl patvirtintų skiepų, efektyvesnių vaistų ar natūralių procesų viruso grėsmė atsitrauks. Be to, ekonominius nuostolius švelnins itin gausios vyriausybių ir centrinių bankų finansinės gelbėjimo bei skatinimo priemonės.

„Nors antroji pandemijos banga daugelyje Europos šalių atrodo didesnė nei pirmoji, paveiktos valstybės pristabdyti ją stengiasi mažesniais ekonomikos suvaržymais. Svarbu ir tai, kad daugelis verslų ir gyventojų prisitaikė prie naujos realybės ir yra pasiruošę dirbti nuotoliniu būdu, prekiauti bei teikti paslaugas apribojant fizinį kontaktą bei minimizuojant rizikas“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pasak jo, dėl šių veiksnių paskutinįjį šių metų ketvirtį daugelio Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, ekonomikos trauksis, tačiau tai bus gerokai švelnesnis ir mažiau sektorių paliečiantis susitraukimas.  

Prognozės mažinamos, tačiau tikima sparčiu atsigavimu

„Swedbank“ ekonomistai apkarpė kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozes, tačiau vis dar tikimasi gana spartaus, 4,7 procento sieksiančio, pasaulio BVP augimo. Šiuo metu stebimas spartesnis pramonės įmonių atsigavimas, bet su problemomis vėl susiduria daugelis paslaugų sektorių.

„Tamsųjį metų laiką pasitinkame ir su šiek tiek niūresnėmis ekonominėmis perspektyvomis. Šiuo metu išryškėja didesni skirtumai tarp vis dar labai kenčiančių ir klestinčių ūkio sektorių. Europos pramonės įmonės net ir antrosios pandemijos bangos įkarštyje stebi atsigaunančią paklausą. Nors daugiau laiko praleidžiant namie nemažai paslaugų atsisakoma, tačiau dažniau perkamos ilgalaikio vartojimo prekės, pavyzdžiui, baldai ar buitinė technika. Tuo tarpu daugelio apgyvendinimo, laisvalaikio ir kai kurių pramogų sektorių atsigavimas tikėtinas tik antrąjį kitų metų pusmetį“, − sako N. Mačiulis.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad nedarbo lygis euro zonoje kitais metais gali dar šiek tiek padidėti ir pasiekti 9 procentus.

„Daugelio vyriausybių skatinimo priemonės turėtų užtikrinti ne tik trumpalaikę finansinę paramą, bet ir įgalinti darbuotojų mobilumą tarp skirtingų sektorių“, − pastebi ekonomistas.

Lietuvos ekonomika išliks viena mažiausiai paveiktų

Nepaisant spartaus viruso plitimo mūsų šalyje ir netrukus įsigaliosiančio dar vieno karantino, šių metų Lietuvos ekonomikos prognozės nemažinamos, tačiau tikimasi šiek tiek lėtesnio atsigavimo 2021 metais.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP susitrauks 1,7 proc., o kitų metų augimo prognozė mažinama iki 4 procentų.

„Karantino suvaržymai šįkart nebus tokie griežti – daugelis prekybos vietų nebus uždarytos, be to, gyventojai dažniau naudojasi maisto pristatymo paslaugomis, priprato pirkti internetu. Šiuo metu nebėra tokio didelio neapibrėžtumo, kokį stebėjome pavasarį, todėl ir įmonėms, ir gyventojams aiškiau, kaip saugotis ir ko tikėtis“, − sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.  

Pasak jo, tikėtina, kad paskutinįjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP vėl susitrauks, tačiau tai bus ne plataus masto, o tik kelių sektorių kritimas.  

N. Mačiulis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant antrosios pandemijos bangos, Lietuvos gyventojai kol kas nejaučia nei nerimo dėl savo finansinės padėties, nei yra linkę keisti savo elgsenos.

„Vartotojų pasitikėjimo rodiklis spalio mėnesį vis dar augo, o „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad mažmeninės prekybos augimas visai neatslūgo, ir kol kas stebimas tik šioks toks gyventojų išlaidų sumažėjimas maitinimo įstaigose. Išlaidos viešbučiuose ir oro uostuose yra maždaug 75 proc. mažesnės nei prieš metus ir kol kas greitai neatsigaus – šiems keliems dėl pandemijos itin nukentėjusiems sektoriams dar reikės specialios valstybės paramos“, − komentuoja N. Mačiulis.

Ar blogiausia jau praeityje?

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis padidės 5,5 procento, o nedarbas iki prieš krizę buvusio lygio sugrįš 2022 metais.

„Nepaisant gana niūriai atrodančių trumpalaikių perspektyvų, daugeliu aspektų blogiausia jau yra praeityje, o kai kurie sektoriai klesti ir klestės toliau. Gyventojų indėliai šiemet išaugo dviem milijardais eurų, tai atsispindi ir teigiamuose jų lūkesčiuose, ir, pavyzdžiui, sprendimuose investuoti į nekilnojamąjį turtą – sandorių skaičius ir kainos pradėjo mušti naujus rekordus. Rekordiškai didelė gyventojų dalis pradėjo investuoti ir į vertybinius popierius – aktyviai investuojančių „Swedbank“ klientų skaičius išaugo net tris kartus“, − pažymi N. Mačiulis.  

Vis tik ilgesnio laikotarpio Lietuvos perspektyvos priklausys ne nuo to, kaip ir kur pinigus išleidžia ir investuoja lietuviai, o nuo šalies konkurencingumo ir eksporto potencialo, pastebi ekonomistas.

„Esminis veiksnys − kaip bus įdarbinta ES parama ir valstybės pasiskolintos lėšos. Taip pat labai svarbu, kokios struktūrinės reformos bus įgyvendinamos šios krizės metu. Turime galimybę iš šios krizės išbristi ne tik su didesne skola, bet ir turėdami konkurencingesnę ir žalesnę ekonomiką, tvaresnę infrastruktūrą, kokybiškesnę švietimo sistemą“, − apibendrina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.