„Swedbank“: kaip nepermokėti skolinantis?

Skolindamiesi pageidaujamam pirkiniui įsigyti ar kitoms vartojimo reikmėms daugiau nei pusė gyventojų (54 proc.) atsižvelgtų į palankiausias paskolos palūkanas, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad neįvertinę kitų su vartojimo paskola ar pirkimu išsimokėtinai susijusių mokesčių, šalies gyventojai rizikuoja sumokėti didesnę galutinę kainą negu tikisi.

„Gyventojų nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad didelė dalis pirkėjų ieško patraukliausių paskolos palūkanų ir pagal tai rinktųsi, kur skolintis. Vis dėlto neretai realybė yra tokia, kad po itin mažomis ar net nulinėmis palūkanomis slepiasi įvairūs sutarties sudarymo, administravimo, mėnesiniai aptarnavimo mokesčiai, dėl kurių galutinė paskolos kaina gali gerokai išaugti. Todėl skolindamiesi gyventojai turėtų įsivertinti, kiek jiems kainuos grąžinti paskolą su visais mokesčiais“, – sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Remiantis tyrimo duomenimis, labiausiai klaidingą sprendimą rizikuoja priimti 26–35 m. amžiaus šalies gyventojai – daugiau kaip 60 proc. jų skolintoją rinktųsi tik pagal palankiausią palūkanų normą. Pasak T. Puliko, šiai amžiaus grupei priklausantys šalies gyventojai dažnai yra linkę skolintis vartojimo reikmėms, todėl jiems itin aktualu įsigilinti į vartojimo kredito išdavimo sąlygas.

Kaip įvertinti paskolos kainą?

Pasak „Swedbank“ atstovo, vienas būdas objektyviai įvertinti visą paskolos kainą – tai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN), kurią privalo nurodyti visi skolintojai. Kuo nurodytas rodiklis mažesnis, tuo už vartojimo paskolą teks mokėti mažiau.

Dar vienas lengvas būdas paskaičiuoti paskolos kainą − tai būsimą mėnesio įmoką už vartojimo paskolą ar pirkinį padauginti iš bendro mokėjimų skaičiaus, ir iš gautos sumos atimti paskolos ar pirkinio vertę. Prie gautos sumos pridėjus su paskolos suteikimu susijusius vienkartinius mokesčius gautume tą kainą, kurią teks sumokėti papildomai už pasiskolintus pinigus.

Pavyzdžiui, gyventojui prireikia pasiskolinti 500 eurų, už kuriuos jis nori įsigyti didesnės vertės pirkinį. Viena bendrovė jam pasiūlo paskolą 2 metų laikotarpiui suteikti už 17 proc. metines palūkanas, ji taip pat taiko vienkartinį 45 eurų sutarties administravimo mokestį. Tuo metu kita bendrovė šią sumą analogiškam laikotarpiui siūlo pasiskolinti už 15 proc. metines palūkanas, taiko vienkartinį 10 proc. sutarties sudarymo mokestį ir 0,3 proc. mėnesinį administravimo mokestį. 

„Jei vertintume tik palūkanas, antrosios bendrovės pasiūlymas atrodo geresnis – juk palūkanos mažesnės. Tačiau sudėjus visus mokesčius, už pasiskolintus 500 eurų per dvejų metų laikotarpį teks papildomai sumokėti 168 eurus. Už pirmosios bendrovės suteiktą paskolą, nepaisant didesnių palūkanų, papildomai tektų sumokėti mažiau, 138 eurus“, – sako T. Pulikas.

Tiesa, palūkanos ir bendra paskolos kaina – ne vieninteliai kriterijai, kurie gali būti svarbūs renkantis, iš ko pasiskolinti vartojimo reikmėms.

Naudinga atsižvelgti ir į kitus kriterijus

Kaip atskleidė „Swedbank“ tyrimas, pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai skolinasi vartojimui – tai noras įsigyti brangesnį pirkinį, kuriam nepakanka mėnesio pajamų. Šią priežastį apklausoje nurodė 23 proc. apklaustų gyventojų. Antroji pagal populiarumą priežastis skolintis, kurią įvardijo 21 proc. respondentų – tai poreikis padengti nenumatytas išlaidas, o trečioje vietoje namų remontas, jam linkę skolintis 16 proc. respondentų.

„Dėl vartojimo paskolos žmonės į banką dažniausiai kreipiasi, kai jiems prireikia įsigyti vieną ar kelis brangesnius pirkinius, remontuoti būstą ar jį apstatyti naujais baldais. Vidutinė paskolos vartojimo reikmėms suma siekia apie 2,2 tūkst. eurų, o kai skolinamasi būsto remonto reikmėms paskola išauga iki 10 tūkst. eurų ar daugiau“, – sako „Swedbank“ atstovas.

Pasak jo, šalies gyventojai didesnes sumas brangesniems pirkiniams yra linkę skolintis iš vienos kredito įstaigos, nes tai paprastesnis ir greitesnis variantas.

„Nusprendus atnaujinti savo būstą ir norint įsigyti visas jo remontui ir apstatymui reikalingas prekes, greičiausiai teks apsilankyti bent keliose parduotuvėse. Tokiu atveju norint įsigyti daiktus išsimokėtinai, kiekvienoje iš jų reikės pildyti paraišką, kas nebus itin patogu – kiekvienu atveju teks įsigilinti į paskolos mokesčius ir sąlygas, vėliau reikės nepamiršti mokėti kelių įmokų“, – komentuoja T. Pulikas.

Tuo metu skolinantis didesnę sumą iš vienos kredito įstaigos užtenka užpildyti vieną paraišką visai reikalingai sumai, ir ją dažniausiai galima užpildyti nuotoliniu būdu – naudojantis interneto banku ar išmaniąja programėle telefone.

„Sulaukus teigiamo atsakymo, prašoma pinigų suma iš karto pervedama į nurodytą kliento sąskaitą, gautus pinigus jis gali naudoti laisvai savo nuožiūra. Paskolos grąžinimo laikotarpiu tereikia rūpintis vienos paskolos grąžinimu, ir panorėjus galima paskolą sugrąžinti anksčiau numatyto termino be jokių papildomų mokesčių. Tokiu būdu išlaidos paskolos aptarnavimui dar sumažėja“, − sako „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius T. Pulikas.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter“. Internetu visoje šalyje apklausti 1 007 gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.