„Swedbank“: Lietuviai būtiniausioms išlaidoms išleidžia daugiau nei estai, bet mažiau nei latviai

Lyginant Baltijos šalių namų ūkių išlaidas, būtiniausiems savo poreikiams lietuviai skiria daugiau pinigų nei estai, tačiau daugiausiai šioms išlaidoms skiria Latvijos gyventojai. Keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute Vilniuje, maistui, būsto išlaikymui ir transportui skiria 513 eurų. Tai 14 eurų daugiau nei Taline (499 Eur), tačiau 78 eurais mažiau nei Rygoje (591 Eur). Šiuos duomenis atskleidžia Baltijos šalių namų ūkių pagrindinių išlaidų tyrimas, kurį atliko „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad visose Baltijos šalyje būtiniausioms išlaidoms skiriama šeimos pajamų dalis per pastaruosius metus šiek tiek sumažėjo (3 proc. punktais). Šeima, gyvenanti nuosavame bute Vilniuje, maistui, būstui ir viešajam transportui šiemet skiria 41 proc. savo pajamų, Rygoje – 44 proc., Taline – 26 procentus.

„Baltijos šalių sostinėse pagrindinių išlaidų suma keitėsi nežymiai, tačiau didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui, šiemet gyventojai svarbiausiems poreikiams skiria mažesnę pajamų dalį nei pernai. Vadinasi, daugiau lėšų jie gali atsidėti taupymui arba skirti kitiems poreikiams – aprangai, sveikatos priežiūrai, laisvalaikiui. Tiesa, labiausiai šiose varžytuvėse vis dar sekasi estams – jie savo pajamomis gerokai lenkia ir lietuvius, ir latvius“, – tyrimo rezultatus komentuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Taline gyvenančios šeimos grynosios pajamos per mėnesį siekia 1 953 eurus – tai 31 proc. daugiau nei Rygoje (1 342 Eur) ir 37 proc. daugiau nei Vilniuje (1 236 Eur). Per pastaruosius metus pajamos beveik dešimtadaliu augo Rygoje ir Taline (atitinkamai 8 proc. ir 9 proc.), Vilniuje – 4 procentais.

Didžiausia išlaidų dalis – maistui

Visų Baltijos šalių sostinių gyventojai daugiausiai išlaidų skiria maistui. Vilniuje gyvenančiai keturių asmenų šeimai maisto produktų krepšelis kainuoja pigiausiai (291 eurus), Latvijoje – brangiausiai (312 Eur). Optimalaus maisto produktų krepšelio vertė Estijoje siekia 299 eurus. Per pastaruosius metus Rygoje ir Taline gyvenančių šeimų išlaidos maisto produktų krepšeliui sumažėjo beveik 6 proc., arba 20 eurų per mėnesį. Tuo tarpu Vilniuje lėšos maistui keitėsi nežymiai.

Susisiekimas Rygos gyventojams vis dar kainuoja brangiausiai, lyginant su kaimyninėmis šalimis. Skaičiuojant, jog šeimoje viešuoju transportu naudojasi du suaugusieji ir vienas moksleivis, jam išlaidos Rygoje kainuoja 100 eurų per mėnesį, Vilniuje – 64 eurai. Talino gyventojams viešasis transportas yra nemokamas, o tai jiems leidžia sutaupyti apie 5 proc. pajamų.

Lietuvoje būsto išlaikymas pigo

Turint nuosavą būstą Vilniuje, jo išlaikymui reikalingos išlaidos per pastaruosius metus sumažėjo. Šeima, gyvenanti 70 kv. m. nuosavame senos statybos bute, jo išlaikymui per mėnesį skiria apie 158 eurus (8 Eur mažiau nei pernai). Tuo tarpu Rygoje nuosavo būsto išlaikymas pabrango iki 179 eurų (4 eurais daugiau nei pernai), Taline ši suma išliko apie 200 eurų.

„Nepaisant to, kad šildymo mokesčiai visose Baltijos šalių sostinėse sumažėjo 6,5-9 procentais, jie vis dar sudaro didžiausią dalį būsto išlaikymui skirtų pinigų. Tai ypač jaučia šeimos, gyvenančios didesniuose senos statybos butuose, kur šildymas pareikalauja apie pusę visų būsto išlaikymui skiriamų lėšų“, – skaičiuoja O. Bložienė.

Mokesčiai už elektrą Taline ir Vilniuje sumažėjo atitinkamai 7 proc. ir 8 proc., tuo tarpu Rygos gyventojai už šią paslaugą moka net ketvirtadaliu (25 proc.) daugiau nei pernai. Taip pat Vilniuje ir Rygoje pakilo mokesčiai už vandenį (atitinkamai 7 proc. ir 25 proc.).

Didžiausias išlaidas būsto išlaikymui Baltijos šalyse patiria šeimos, gyvenančios nuomojamame bute. O. Bložienė atkreipia dėmesį, kad keturių asmenų šeimai tokio būsto išlaikymas Vilniuje ir Rygoje kainuoja net trečdaliu daugiau nei gyvenant nuosavame bute ir kas mėnesį mokant kredito įmoką (Taline šis skirtumas nedidelis dėl didesnių nekilnojamojo turto kainų). Be to, nuomos kainos Vilniuje ir Rygoje gerokai išaugo – atitinkamai 5 proc. ir 15 proc. (Taline – mažėjo 2 proc.).

„Būsto įsigijimas, pasirašant būsto paskolos sutartį, šiuo metu būtų ekonomiškai naudingesnis sprendimas nei nuoma. Tai patvirtina ir pastaruoju metu mažėjančios būsto paskolų palūkanos. Kita vertus, dauguma šeimų yra nepajėgios įsigyti būsto, nes sudėtinga sukaupti lėšų pradiniam įnašui, ypač tuo pat metu būstą nuomojantis. Esant tokiai situacijai, svarbu ieškoti sprendimų, leidžiančių optimizuoti būtinąsias išlaidas, pavyzdžiui, keisti gyvenamąjį rajoną į pigesnį. O papildomas lėšas, susidariusias dėl padidėjusių atlyginimų ir mažesnių būsto išlaikymo kaštų, atidėti taupymui“, – pataria O. Bložienė.

Apie atliktą tyrimą
Tyrimas atskleidžia, kokią dalį savo pajamų (pinigine išraiška ir procentais) vieno ir keturių asmenų namų ūkiai skiria pagrindinėms išlaidoms – maistui, būsto išlaikymui ir transportui. Tyrime naudojami namų ūkių modeliai yra parinkti, remiantis vidutiniu namų ūkio dydžiu, jo gyvenimo, uždarbio ir vartojimo sąlygomis, tačiau jie neturėtų būti traktuojami kaip statistiškai reprezentatyvūs Baltijos šalių namų ūkiai. Pagrindinių namų ūkių išlaidų tyrimas, pradėtas 2014 m., yra tęstinis ir apima metinius įvairių institucijų duomenis. Būsto išlaikymo, transporto ir maisto krepšelio išlaidų duomenis surinko „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, bendradarbiaudamas su tyrimų bendrove „AC Nielsen Baltics“.