„Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė: Šalies ekonomikos augimą palaiko namų ūkių vartojimas

„Swedbank“ duomenimis, gyventojams naujai suteiktų būsto paskolų apimčių augimas šiemet nemažina apsukų ‒ jos per tris šių metų ketvirčius kone pasiekė 2014 m. išduotų būsto paskolų sumą. Panašia kryptimi juda ir „Swedbank“ naujai išduotų vartojimo paskolų portfelis. „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė pažymi, kad namų ūkių vartojimas nelėtina tempo, ir jis yra tvirtas šalies ekonomikos augimo variklis.

„Swedbank“ būsto finansavimo ir vartojimo paskolų rezultatai iliustruoja bendrą šalies ekonomikos situaciją. Didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui ir gerėjant gyventojų lūkesčiams, kartu auga ir namų ūkių vartojimas. Dėl geopolitinių motyvų sulėtėjus eksporto apimtis, namų ūkių vartojimas šiuo metu yra vienas pagrindinių lokomotyvų, traukiančių Lietuvos ekonomikos augimą į priekį“, ‒ komentuoja  „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė.

Per tris 2015 m. ketvirčius „Swedbank“ bendra naujų vartojimo paskolų suma siekė 80,5 mln. eurų. Palyginimui, per tą patį laikotarpį 2014 m. ši suma buvo 65,3 mln. eurų. Tuo tarpu banko naujai išduotų būsto paskolų portfelį sudaro 197,9 mln. eurų, tai 33 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2014 m. (148,9 mln. eurų).

Vartojimui skolinasi didesnes sumas, dažniausiai – internetu

Stiprėjančią namų ūkių finansinę padėtį ir augantį pasitikėjimą savo finansinėmis galimybėmis rodo drąsiau prisiimami įsipareigojimai. Lyginant su pernai metais, vidutinė vartojimo paskolos suma šiemet augo 14 proc. ir pasiekė 3 tūkst. eurų. Vidutinė pinigų suma, kurią per mėnesį paskolos grąžinimui skyrė vartojimo paskolos sutartis pasirašę „Swedbank“ klientai, keitėsi nežymiai – augo 3 eurais ir pasiekė 79 eurus. Tačiau vidutinis paskolos grąžinimo laikotarpis tapo 6 mėn. ilgesnis – 3,9 metai.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad ir toliau daugėja gyventojų, sudarančių vartojimo paskolų sutartis internetu. Pernai tokiu būdu buvo sudaryta 43 proc. visų vartojimo paskolų sutarčių, o šiemet jau daugiau nei pusė – 65 procentai.

Populiariausia vartojimo finansavimo paskolų paskirtis buvo būsto remontas ‒ šiam tikslui skolinosi apie ketvirtadalis paskolos gavėjų. Po jo seka automobilio įsigijimas, įsigyti naujai ir pakeisti senai transporto priemonei skolinosi kas penktas vartojimo paskolos gavėjas. Likusi šiemet pasirašytų vartojimo finansavimo paskolų dalis buvo skirta asmeninėms ir šeimos reikmėms.

Palūkanų normos ‒ istorinėse žemumose

Būsto finansavimo rinkoje Lietuvos gyventojai taip pat skolinasi drąsiau. Lyginant su pernai metais, šiemet vidutinės būsto paskolos dydis „Swedbank“ augo 7 proc. ir pasiekė 47,9 tūkst. eurų. Tuo pačiu padidėjo pinigų suma, kurią būsto paskolos turėtojai kas mėnesį skiria paskolos grąžinimui – nuo 222 eurų iki 228 eurų.

Gyventojų aktyvumui apsisprendžiant skolintis būstui įtakos turi istorinėse žemumose esanti tarpbankinė palūkanų norma. Žvelgiant istoriškai, tarpbankinė palūkanų norma anksčiau ar vėliau kils, tačiau šiuo metu ji yra vienas iš faktorių, dėl kurio būsto paskolos įmoka gali tapti mažesnė.

Pirmuosius tris šių metų ketvirčius gyventojai būsto paskolai mokėti vidutiniškai skyrė 27 proc. savo mėnesio pajamų, pernai ši dalis siekė 28 procentus. Vidutinė būsto paskolos išmokėjimo trukmė išliko nepakitusi – 21 metai.

Aktyviausiai skolinasi didmiesčiuose

Pagal skolinimąsi būstui ir vartojimo reikmėms ir tradiciškai pirmauja didmiesčių gyventojai. Vilniuje per pirmus tris ketvirčius pasirašyta kas penkta vartojimo ir kas trečia būsto paskolos sutartis (atitinkamai 21 proc. ir 31 proc.).

Toliau rikiuojasi Kaunas, kuriam tenka aštuntadalis visų „Swedbank“ pasirašytų sutarčių vartojimo ir būsto finansavimo srityse (po 13 proc.), ir Klaipėda, atsiriekianti 9 proc. vartojimo finansavimo ir 16 proc. būsto paskolų rinkos.

Vidutinis vartojimo paskolos sutartį sudariusio gyventojo amžius išlieka apie 40 metų. Būstui aktyviausiai skolinasi kiek jaunesni, apie 35-erių metų amžiaus gyventojai.