Paulina Solominaitė
Šaltis Vėl liūdno vakaro šešėly Pradingo šviesos. Mėnulio kąsnis slysta nuo šaltos palangės. Nemiegu. Bet grįžta sapnas. Staiga Lyg pelkių laumės palytėta Lediniais pirštais Išnykstu. Nebūtyje paskęstu. Paklystu miško ramume, krentu į samanas žalias. Plaštakė
Skaityti daugiau
