Paulina Solominaitė
Šaltis
Vėl liūdno vakaro šešėly
Pradingo šviesos.
Mėnulio kąsnis slysta nuo šaltos palangės.
Nemiegu. Bet grįžta sapnas.
Staiga
Lyg pelkių laumės palytėta
Lediniais pirštais
Išnykstu.
Nebūtyje paskęstu.
Paklystu miško ramume, krentu į samanas žalias.
Plaštakė skrieja
Pro dangaus mėlynėje ištirpusias šakas.
Tada
Sugrįžta šaltis.
Kaip ir kambario tamsa.
Už nugaros man lieka miško ramuma.
Grąžinkit man tą sapną…
Ar kad ir kas bebūtų tai!
Kad neužgestų mano
Tylūs,
Niekam tikę vakarai.
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!
Rekomenduojame parsisiųsti:
Parsisiųsti mūsų siūlomą medžiagą galėsite iš karto po trumpos reklamos peržiūros.
