Paulina Solominaitė

Šaltis

Vėl liūdno vakaro šešėly
Pradingo šviesos.
Mėnulio kąsnis slysta nuo šaltos palangės.
Nemiegu. Bet grįžta sapnas.
Staiga
Lyg pelkių laumės palytėta
Lediniais pirštais
Išnykstu.
Nebūtyje paskęstu.
Paklystu miško ramume, krentu į samanas žalias.
Plaštakė skrieja
Pro dangaus mėlynėje ištirpusias šakas.
Tada
Sugrįžta šaltis.
Kaip ir kambario tamsa.
Už nugaros man lieka miško ramuma.
Grąžinkit man tą sapną…
Ar kad ir kas bebūtų tai!
Kad neužgestų mano
Tylūs,
Niekam tikę vakarai.


AINA Facebook naujienos

 Pamatykite naujienas pirmi!
 Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!


Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

Taip pat skaitykite: