„Pokyčių kol kas nesimato, o norėtųsi, kad kas nors pasikeistų“, – mintis apie šalies švietimo politiką išsakė savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Jocius (dešinėje). Mokyklų tinklo pertvarkos planus pateikti jis žadėjo dar šį mėnesį. Rajono vadovai piktinosi iš sostinės skindančiais kaltinimais, esą savivaldybės šildo mokyklas, kuriose mažai vaikų.
Tarp įstatymų kaitos, mėnulio pilnaties ir pokyčių vilties
Gamtoje ir valdžioje vykstančius pokyčius turi atlaikyti žemiausia – savivaldos – grandis. Tačiau tam reikia ne tik įstatymų žinojimo, bet ir sveikos nuovokos bei asmeninės nuojautos. Tai aiškėjo antradienį vykusiame Biržų rajono savivaldybės administracijos posėdyje.
Įteiks ženklus, parodys dėmesį ir ribas
Posėdis, kuriame dalyvavo visi Biržų rajono savivaldybės aukščiausieji asmenys, seniūnijų bei administracijos skyrių vadovai, pradėtas kalbant apie seniūnaičius. Apie planuojamą susitikimą pasiūlyta kalbėti mero pavaduotojai Irutei Varzienei. „Norime pamatyti seniūnaičius“, – pranešė vicemerė.
„Kad įsitikintume, kad jie yra gyvi“, – pavaduotoją papildė meras Valdemaras Valkiūnas.
„Norėtume juos supažindinti su jų veiklą reglamentuojančiais įstatymais, kad neužsiimtų saviveikla“, – savivaldybės vadovus papildė administracijos direktorius Rimantas Pauža.
Anot vicemerės, seniūnaičių rajone yra daug. Todėl gali būti, kad visi jie bus pakviesti į pilies arsenalą.
„Vien tik mieste seniūnaičių yra dešimt“, – patikslino Biržų miesto seniūnas Vyras Jareckas.
„Mes juos pakviesime sausio 31 dieną 13 valandą. Esminis susitikimo tikslas – pakalbėti apie darbą. Dėl patalpų, kuriose vyks susitikimas su seniūnaičiais, gausite atskirą informaciją“, – seniūnams pranešė vicemerė.
Mokyklas uždarys, o vadovus rotuos?
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Jocius informavo apie šiuo metu veiklos ašimi tapusius skyriaus darbus. Jų kryptys šią savaitę yra dvi – pasiruošimas egzaminų organizavimui ir kelionei į Viecumniekus dėl turizmo parodos. „O kaip sekasi darbai dėl mokyklų tinklo pertvarkos?“ – klausė direktorius R. Pauža. Anot jo, per televiziją transliuojamos valdančiųjų kalbos, kad savivaldybės šildo tuščius plotus mokyklų, kuriose nebėra vaikų. Skyriaus vedėjas R. Jocius atsakė, kad mokyklų tinklo pertvarkos planai bus pateikti sausio mėnesį.
„Tai pagal tokius politikų pareiškimus išeitų, kad mūsų rajono mokyklos turėtų nebedirbti“, – iš sostinės platinamomis kalbomis, erdvius mokyklų pastatus šildančias savivaldybes kaltinant neūkiškumu, toliau kalbėjo R. Pauža.
„Tai gal ministerija turėtų mums kompensuoti tuos nuostolius, kuriuos, anot jų, patiriame neuždarę mokyklų?“ – dėl prieštaringų šalies valdžios kalbų karščiavosi ir meras.
Nuskambėjo mintis, kad visiška nežinia tvyro ir dėl mokyklų vadovų rotacijos.
„Čia, Biržuose, užsidarys tiek mokyklų, kad nebebus ką ir kur rotuoti“, – valstybės politikos grimasas ironiškai replikavo meras.
„Pokyčių kol kas nesimato, o norėtųsi, kad kas nors pasikeistų“, – mintimi apie šalies švietimo politikos lauką diskusiją baigė savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
Geras žmogus – dar ne valdininkas
Personalo skyriaus vedėja Inga Kučienė pranešė apie vasario 27 dieną vyksiančią atranką į Centralizuoto vidaus audito skyriaus darbuotojo pareigas. Į jas pretenduoja du asmenys. Dabar skyriuje dirba tik vedėja Johana Januškevičienė. Kol kas neaiški data, kada įvyks konkursas į Socialinės paramos skyriaus vedėjo pareigas. Yra trys pretendentai, tačiau dar neaišku, ar jie įveiks Valstybės tarnybos departamento testus vadovavimo gebėjimams nustatyti. Todėl iki vasario 1 dienos konkursas į skyriaus vedėjo pareigas, pasak I. Kučienės, tikrai neįvyks.
Meras V. Valkiūnas primygtinai klausinėjo, ar ieškomas žmogus, galintis dirbti Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje. Dėl tarnautojo, kuris vykdys su turizmo organizavimu susijusias funkcijas, atrankos skelbimo dar tik ruošiamasi.
Meras ragino vedėją visomis išgalėmis ieškoti minėtoms pareigoms atlikti tinkamo žmogaus.
„Yra konkurso į valstybės tarnybą reikalavimai. Labai malonus ir geras žmogus nebūtinai gali išlaikyti gebėjimų testą. O valstybės tarnyba nėra populiari dėl daugybės funkcijų ir dėl mažo atlyginimo“, – atsakė Personalo skyriaus vedėja.
„Varyt po visą pasaulį ir ieškot gebančio“, – neatlyžo meras.
Bendri džipai, tėvystė ir draudimas mirti
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė sakė, kad skyriui tenka dirbti atsiradus daug naujovių Civiliniame kodekse, tačiau nedingus problemoms dėl vaikų globos. „Turėjau atsakyti į ministerijos raštus, ką, keičiantis įstatymams, darome dėl paėmimo iš tėvų kūdikių iki 3 metų. Atsakiau, kad ėmėme ir imsime toliau. Vešime į globos namus „Vaiko užuovėja“, vėliau ieškosime šeimų, galinčių tuos vaikus globoti“, – kalbėjo G. Gedvilienė.
Meras prašė pasakyti, kas tokius raštus atsiunčia. Norėjo išgirsti konkrečią ministerijos tarnautojo pavardę.
„Raštą gavau iš Rūtos Pabedinskienės“, – atsakė vedėja.
„Tai čia iš tos pačios giminės, kur bendrais džipais važinėja?“ – situaciją ironiškai vertino meras.
Blogai veikia ir civilinės būklės aktus registruojanti centralizuota sistema. Apie tai kalbėjo savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Joana Kvedaravičienė.
Situacijos kurioziškumą vedėja iliustravo pavyzdžiu, kad sausio 1- ąją miręs žmogus valstybės įdiegtoje naujoje duomenų sistemoje vis dar yra kaip gyvas.
„Sistema kalta – neleidžia mirti“, – tarė meras. Ir prašė įvardyti sistemos kūrėjus. Į vedėjos kalbą, kad „kaltų gal neieškosime“, meras atsakė prašymu pasakyti konkrečiai, kas užsakė sistemos pirkimą.
„Valstybės įmonė Registrų centras“, – nuskambėjo atsakymas.
Kol kas gerai neveikia nei teismų, nei sveikatos priežiūros srityje įdiegtos elektroninės sistemos. Todėl trikdomas įstaigų darbas, nepatogumus kenčia gyventojai.
„Pavyzdžiui, santuokos neįregistravusi motina norėjo, kad vaiko dokumentuose būtų nurodytas tėvas. Tačiau mes negalėjome išspausdinti ir išduoti dokumento dėl tėvystės nustatymo, nes sistema neveikė“, – dar vieną pavyzdį pateikė vedėja.
„O tėvas buvo nepanašus?“ – pasiteiravo meras.
Raktiniai žodžiai ir kodai
Teisės skyriaus vedėja Aina Savickaitė aiškino, kad savivaldybės institucijų gaunami skundai ir prašymai nėra tapatūs dalykai. „Skundams nagrinėti yra atskira procedūra“, – priminė teisininkė.
„O kaip juos abu atskirti?“ – vedėją kalbėti skatino vadovai. Iš vedėjos išgirdo, kad reikia žiūrėti į turinį.
„Tai kokie turi būti tie raktiniai skundo žodžiai?“ – šypsodamasis klausinėjo meras.
„Turi būti reiškiamas pasipiktinimas kokiais nors savivaldybės struktūrų veiksmais“, – atsakė vedėja.
„Gali būti ir necenzūriniais žodžiais?“ – toliau aiškinosi meras esą tam, kad būtų aišku visiems.
Apie skyriaus darbą ir Civilinio kodekso pasikeitimus kalbėjusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Giedra Gedvilienė kartojo ir atsiradusį naują žodį ad hoc globėjas. Toks globėjas ad hoc (konkrečiam atvejui) teismo gali būti skiriamas, kai sudarant sandorį kyla interesų konfliktas tarp tų pačių tėvų nepilnamečių vaikų arba nepilnamečio vaiko ir jo tėvų.
Kol kas laukiama, kol Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustatys tvarką tiems ad hoc globėjams parinkti.
„Dabar matote, kiek daug ir kaip sunkiai dirba mūsų žmonės, turintys žinoti ir atsiminti šitiek sudėtingų žodžių. Ar taip yra ir seniūnijose?“ – administracijos direktorius R. Pauža šypsodamasis kreipėsi į miesto seniūną Vytą Jarecką.
„Seniūnija tikrai nevartoja“, – nuskambėjo užtikrintas seniūno atsakymas.
Kilus juoko bangai seniūnas padarė pauzę ir paaiškino, kad seniūnijos darbe apsieinama be įmantrių sudėtingų žodžių.
„Pas mus skamba daugiau rusiški žodžiai ir posakiai, nes be kitokių nesusikalba tie, kurie už pašalpas atidirba“, – tarptautinės ir valstybinės kalbos vartosenos ypatumus paaiškino seniūnas. Jis sakė, kad seniūnijai trūksta darbo jėgos, nes už pašalpas atidirbančių asmenų elgsena neprognozuojama. Jie, anot seniūno, dirba kada panorėję, todėl darbų planuoti neįmanoma.
„O mes gyvename gerai“, – pranešė Vabalninko seniūnė Lilija Vaitekūnienė. Informavusi apie kasdienius darbus, ji pasidžiaugė vienos moters ryžtu gydytis nuo alkoholizmo.
Pasak seniūnės, ši moteris į Priklausomybių centrą nuvežta pirmą kartą.
„Bėda ta, kad dauguma mūsų nuvežtų „atsikoduoja“. Patys žino, kad jiems nieko nebus“, – atsiduso seniūnė. Išsakyta abejonė, ar verta dėl to leisti pinigus.
„Čia gal Šaknys tuos pinigus veltui dalina?“– į Socialinės paramos skyriaus specialistą Remigijų Šaknį kreipėsi meras.
„Ne, pinigus duoda savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras“, – pasigirdo atsakymas.
Nuolat skyriaus vedėjus vaduojantis R. Šaknys, kurį dabar meras vadina „Viltis 2017“, informavo, kad skirta papildomų etatų darbui su socialinės rizikos šeimomis. Dabar vienas specialistas galės dirbti su 10, o ne su 17 šeimų, kaip buvo anksčiau.
Tik bėda, jog pinigai skirti vien tik papildomų žmonių darbo užmokesčiui, o darbo vietas savivaldybės turės parengti savo lėšomis.
„Socialinis darbuotojas nėra koks nors nuolatinės darbo vietos neturintis agentas. Jis nevaikščios gatvėmis ir neieškos, kam čia tokiam, neteisingai gyvenančiam, savo paslaugą pasiūlyti“, – nuomonę išsakė meras V. Valkiūnas. Jis siūlė kreiptis į ministeriją ir prašyti pinigų ne tik skirtiems papildomiems etatams, bet ir darbo vietoms įrengti. Mero nuomonei pritarė ir administracijos direktorius. Papildomoms funkcijoms ir etatams turi būti skirtos papildomos lėšos. Anot jo, vilties mažai, tačiau rašyti ir prašyti būtina.
R. Šaknys pranešė, kad keičiasi vienkartinių pašalpų skyrimo tvarka. Ji bus geresnė ir iš įkalinimo įstaigų grįžtantiems asmenims. Tačiau šiuos pinigus galės gauti tik ne trumpiau kaip 6 mėnesius laisvėje nebuvę piliečiai.
Grasinimas „emigracija“ ir Aldutės grįžimas
Pabiržės seniūnė Vita Zurbaitė džiaugėsi už pašalpas atidirbančiais žmonėmis – jų šią savaitę atėję net dešimt. Seniūnę taip pat džiugina socialinės rizikos šeimas stebinčios darbuotojos aktyvumas. Šeimos, kuriose yra kūdikių, lankomos kasdien.
Anot seniūnės, viena šeima pareiškusi, kad kraustysis į Pasvalio rajoną, kur socialiniai darbuotojai nesantys tokie griežti.
„Manau, kad tai yra mūsų darbo įvertinimas“, – sakė V. Zurbaitė.
Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius džiaugėsi, kad Kelių priežiūros tarnyba pagaliau ėmė barstyti ir valyti kelią tarp Medeikių ir Nemunėlio Radviliškio. Ši asfaltuota kelio atkarpa daug metų buvo lyg ir pamiršta. Anot seniūno, „čia merui su kelininkais kažkaip pavyko susikalbėti“.
Pasak seniūno, būtų gerai, jeigu kelininkai skirtų dėmesio per Germaniškio kaimą einančiam keliui į Juostaviečius ir Nemunėlio Radviliškio pusę. Dabar barstomas tik per kaimą einantis kelias (iki tilto) į Latviją.
G. Kubilius informavo apie seniūnijos darbuotojus užklupusias ligas.
„Dabar džiaugiamės pagaliau sulaukę reikalingiausio žmogaus – valytojos Aldutės, kurios darbas matomiausias. Nuo 1997 metų dirbanti moteris nedarbingumo pažymą turėjo pirmą sykį.
„Tikiu, kad dėl šio žmogaus pateiksite prašymą padėkai gauti“, – atsiliepė mero pavaduotoja I. Varzienė.
Pilnatis Papilyje, taškas Pačeriaukštėje ir galimi „liurbiai“ statyboje
Nesėkmės užklupo Papilį. Sugedo traktorius ir dar neatsigavo sausio 13 dieną „nulūžęs“ pagrindinis seniūnijos kompiuteris. Sugedo jo kietasis diskas, nebepasiekiami jame buvę visi duomenys. Atsarginių kopijų seniūnija nedarė ir neturi, todėl laukia atvažiuojančių specialistų pagalbos. „Kai FNTT arba STT atvažiuoja, tai tuoj viską atkuria ir atstato“, – stengėsi juokauti meras.
Direktorius R. Pauža pastebėjo Papilyje nevalytus šaligatvius, tačiau seniūnas Renas Čygas džiaugėsi, kad kelininkai gražiai valo gatvę.
Pačeriaukštės seniūnijoje taip pat siaučia ligos. Internetas veikia, tačiau problemų yra.
Anot seniūno Aurimo Franko, į jį kreipėsi Smilgių kaimo bendruomenės pirmininkė, niekaip negalinti išsiųsti elektroniniu paštu laiško.
„Jai tas laiškas kažkaip neišsisiunčia – gal kokio taško pirmininkė nepadeda. Reikės važiuoti man pačiam“, – informavo seniūnas.
„Tai pats tą laišką sau išsiųsite ar atsivešite?“ – pasigirdo linksmos vadovų vyrų replikos.
Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Giedrius Neviera informavo apie kultūros centrui vežamus baldus ir statybos darbus ligoninėje.
Meras klausė, ar kontroliuojama, kaip tie darbai vyksta. Jam neužteko atsakymo, kad tam yra samdomas techninis prižiūrėtojas. Anot rajono vadovo, reikia ir savivaldybės specialistams stebėti darbus, ir sykiu vertinti techninį prižiūrėtoją.
Į direktoriaus pastebėjimą, kad nei meras, nei kas nors kitas iš šalies neįvertins techninio prižiūrėtojo galimybių, rajono vadovas V. Valkiūnas atsakė paprastai: „Matosi iš karto – jeigu „liurbis“, tai „liurbis“.
Pamatykite naujienas pirmi!
Sekite naujienas mūsų "Facebook" paskyroje!
